Vytautų klubo Garbės prezidentas

Vytautas NARAŠKEVIČIUS,

Kauno Vytautų klubo Tarybos narys

Vytautas Aleksandras Juodka (kairėje) su bičiuliais prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune

Lietuvos Vytautų klubo Garbės prezidento Vytauto Aleksandro Juodkos vadovaujami Lietuvos Vytautai šventai vykdo pareigą gerbti ir mylėti Lietuvą, lietuvius, neleisti žeminti Lietuvos. Mes, Vytautai, dažnai tik prisidedame, padedame jam palaikyti, plėsti ryšius su besikeičiančiomis valdžiomis, savivaldybėmis, meno ir mokslo įstaigų vadovais, kariškiais, bendražygėmis birutietėmis. Ir taip beveik 19 metų.

Kaip sakė filosofas Antanas Maceina, „patriotizmas prasideda jausmu, darosi sąmoningas protu pažįstant istoriją ir dabartį, virsta valios ir kūrybos vyksmais tautos sargyboje“. Pasaulis susideda iš šeimų. Gimtosios žemės grožis, tėvų bei giminių doros, darbštumo pavyzdys, tėvo, motinos giminių dalyvavimas rezistenciniame pasipriešinime, tremtys, kalėjimai, dėdės ir pusbrolio kova partizanų būriuose, jų žūtis įspaudė jo širdyje amžinas žaizdas.

Vytautas Aleksandras Juodka – sėlių krašto žmogus nuo Salako. Serapiniškės kaimo ūkininkų sūnus dar vaikystėje susižavėjo pasakojimais apie garbingus Vytauto Didžiojo žygius, susipažino su Šapokos „Lietuvos istorija“, įsiminė ir niekada jų nepamirš. Istorija – garbingų žmonių, tautos kovų ir pergalių atmintis.

Baigęs Salako vidurinę mokyklą, kaip „banditų vaikas“ negalėjo toliau mokytis ir privalėjo eiti tarnauti į sovietinę armiją. Ištvėręs armiją galėjo stoti į Kauno politechnikos institutą. Baigęs studijas dirbo įvairiuose Kauno projektavimo institutuose, dalyvavo didžiųjų įmonių statybose, sėkmingai išnaudodamas pažintis su „vyresniais broliais“, leistinais ir neleistinais būdais tarnavo Lietuvos sėkmei ir gerovei.

Neveronių gyvenvietė Vytautui tapo lemtinga. Jis Neveronių šiltnamių kombinate dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Atkūrus nepriklausomybę buvo Neveronių vidurinės mokyklos steigimo iniciatorius, direktoriaus pavaduotojas. Teko darbuotis Kauno rajono savivaldybės Kontrolės tarnybos vadovu – kontrolieriumi, Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos direktoriumi.

Atgimimas kvietė visus į viešą visuomeninę veiklą. Jos pradžia Vytautui buvo Sąjūdyje – Neveronių Sąjūdžio grupės įgaliotiniu, 1991 m. vasario 16-ąją subūrė 15 vyrų į Neveronių Vytautų klubą. 1992 m. sausio 5 dieną Vytauto Didžiojo universiteto salėje įvyko pirmasis Lietuvos Vytautų suvažiavimas. Suvažiavimas Vytautą Aleksandrą Juodką išrinko prezidentu, priėmė įstatus, kurie paskui buvo įregistruoti Teisingumo ministerijoje.

Didelių siekių bei rūpesčių pareikalavo Vytautų klubų organizavimas bei steigimas Alytuje, Druskininkuose, Garliavoje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Punske, Svėdasuose, Šakiuose, Ukmergėje. Stebino ir jaudino įvykiai gausiausiame ir intelektualiausiame Vilniaus Vytautų klube.

Kauniečių laimei, kiekviename susirinkime, kiekvienoje Vytautų klubo iniciatyvoje, kiekviename renginyje buvo jaučiama mūsų prezidento parama, girdimas konstruktyvus jo žodis, išradingai reiškėsi kūrybinė mintis. Visi drauge talkinome Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno monumentų statybose, sodinome ir prižiūrėjome ąžuoliukus Žalgirio parke Cinkiškyje.

Viena iš Kauno Vytautų klubo veiklos kulminacijų buvo nepamirštama Žalgirio mūšio inscenizacija tūkstantinių minių akivaizdoje 1996 m. liepos 15 dieną Kauno Santakoje. Nepamirštamas ir Vytauto Didžiojo kelio skulptūrų šventinimo iškilmės Trakuose, spalvingos Jūrų šventės susitikimai su Klaipėdos Vytautais, Vytauto Didžiojo bareljefo atidengimas Ukmergėje, Vytauto Didžiojo koplytstulpių atidengimas Trakuose, Kėdainiuose, Vytauto Didžiojo skulptūrų atidengimas Birštone, Marijampolėje, ekskursijos į Kernavę, Vilnių – Jano Mateikos šedevro „Žalgirio mūšis“ pagerbimas, išvykos į Trakus su bendražygėmis birutietėmis.

Prezidento iniciatyva buvo organizuotos konferencijos su pažangiais tautiškai nusiteikusiais istorikais dėl Lietuvos istorinės atminties žeminimo, niekinimo, priimtos rezoliucijos ir paskelbtos spaudoje. Be mūsų prezidento neįsivaizduojami iškilmingi Žalgirio mūšio, Vytauto Didžiojo karūnavimo, mirties metinių minėjimai Kaune.

Tradicija – visos tautos kultūros pagrindas. Gyventi Lietuvai, neleisti silpnėti lietuviškumui gali tik mylintis, ištikimas, atsparus ir doras pilietis. Toks buvo mūsų prezidentas, dabar Garbės prezidentas, Vytauto Didžiojo vardo ir istorijos įpareigotas veikti.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“