PABUDOME IR KELKIMĖS

Kęstutis GENYS

Pirmasis Sąjūdžio mitingas prie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje. 1988 06 21

Iš nevilties į neviltį –

Per prarastąjį rojų –

Paniekinti, pažeminti

Išganymo ieškojome.

Iš nuodėmės į nuodėmę –

Į ją supanašėjome,-

Ir kai visai pajuodome,

Kai likom tik šešėliais jos,

Į tėviškę sugrįžtame

Čiabuvėliais pražuvėliais,

Namų neatpažįstame, –

Lietuviai-nelietuviai mes?!

Per skaistyklas, per pragarus,

Iš nežinios į nežinią,

Mes pagaliau atradome,

Kad Lietuva - tai sąžinė.

Pabudome pabudome –

Pamatėme pamatėme –

Kad patys mes ją žudėme

Be sąžinės vienatinę.

Bedalėj savo žemėje

Mes patys save niekinom,

Mes patys save žeminom,

Mes pasidarėm niekieno!

Pabudome, o dvasioje

Dar pasilikom elgetos.

Kodėl mes laisvės prašome?

Argi laisvi taip elgiasi?

Ko verkiam ir dejuojame,

Ko slapstomės pakampėmis?

Aušra įsidienojusi –

Pabudome ir kelkimės!

1987

© 2008 „XXI amžius“