|
Atmintis
Prisiminti nukankinti trys vyskupijos kunigai
Birutė Nenėnienė
 |
|
Paminklas nužudytiems kunigams
Vilkaviškio Katedros šventoriuje
Artūro ŠULCO nuotrauka
|
 |
|
Kunigai aukojo šv. Mišias. Prelatas
Vytautas Gustaitis kvietė ginti gėrį
|
 |
|
Paminklas nužudytiems kunigams
Vaclovui Balsiui, Justinui Dabrilai
ir Jonui Petrikai Budavonėje
|
 |
|
Pamaldose dalyvaujantys žmonės
|
Birželio 19 dieną Budavonėje (Vilkaviškio r.)
dešimt kunigų aukojo šv. Mišias. Buvo prisimenami pirmąją karo dieną
bolševikų nukankinti trys vyskupijos dvasininkai. Šv. Mišioms vadovavo
ir pamokslą pasakė Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis.
Prelatas kvietė pamaldose dalyvaujančius prašyti
kankinių užtarimo ne tik sau, bet ir visai dabar taip susiskaldžiusiai
Tėvynei, kad kankinių pralietas kraujas visus sustiprintų ir atsirastų
jėgų atsispirti gyvenimo sunkumams.
Marijampolietis mokytojas Jeronimas Šalčius perskaitė
naujausią eilėraštį, skirtą Budavonės kankiniams atminti. Jį padauginęs
išdalijo šv. Mišias aukojusiems kunigams, patarnautojams, Bartninkų
parapijos choristams, kitiems žmonėms.
Kitąmet šioje vietoje numatoma minėti šio skaudaus
įvykio 70-ies metų sukaktį.
Budavonė žemėlapiuose net mažučiu taškeliu nepažymėta
vietovė yra Bartninkų parapijos teritorijoje. Nedidelio miškelio
pakraščio žemė 1941 metų birželio 22 -osios ankstų rytą buvo žiauriai
nužudytų trijų vyskupijos kunigų J. Petriko, V. Balsio ir J. Dabrilos
liudininkė. Juos enkavedistai nužudė be jokios kaltės. Šių vyrų
atminimui žūties metinių proga, 1942 metais, buvo pastatytas paminklas
sujungtas trigubas kryžius (autorius kun. P. Brazauskas). Pokario
metais ateistinės valdžios įsakymu šis paminklas buvo susprogdintas,
tačiau Atgimimui prasidėjus vėl susirūpinta jį atstatyti. 1991 metais
čia iškilmingai buvo paminėtos kunigų kančios 50-osios metinės,
suorganizuota religinė eisena nuo Lankeliškių parapijos bažnyčios
tais laukų keliais, kuriais enkavedistai kunigus vežė į nukankinimo
vietą Budavonės mišką.
Per dvidešimt metų nusistovėjo tradicija, kad
kiekvieną artimiausią šeštadienį, prieš ar po šios skaudaus įvykio
datos, žmonės renkasi į Budavonę pasimelsti.
Budavonėje nukankinti kunigai J. Petrika, V. Balsys
ir J. Dabrila 2000-aisiais Jubiliejiniais krikščionybės metais Vatikano
sprendimu buvo įtraukti į dvidešimtojo amžiaus kankinių sąrašą.
Jų atminimui pastatytas paminklas Vilkaviškio Katedros šventoriuje.
Kaip sinoptikai ir pranašavo, šiemet trečiąjį
birželio šeštadienį nuo ankstyvo ryto Suvalkijos dangų aptraukė
niūrūs debesys, papildami tai smulkesnį, tai smarkesnį lietų. Pro
Budavonės medžių lapiją į aikštelę prie paminklo kunigams ir Bartninkų
parapijos klebono rūpesčiu paruoštos pastogės altoriui sunkiai prasiskverbė
šviesa. Tačiau jos pakako nemažo būrelio tikinčiųjų širdyse, kurie
susirinko ne tik iš Bartninkų, Pajevonio, Vilkaviškio, bet ir Marijampolės
parapijų. Paminklo papėdė ir pokario metais susprogdinto paminklo
vieta buvo nuklota bijūnų, jazminų žiedais, o lietus nepajėgė užgesinti
daugybės plevenančių žvakių.
Prieš pradėdamas šv. Mišias prel. V. Gustaitis
kreipėsi į žmones kviesdamas, jog šioje vietoje be kaltės pralietas
trijų kunigų kraujas suburtų visus vienybei su Kristumi, bei pasiūlė
patiems tapti apaštalais ir pasauliui skelbti Kristų savo gyvenimo
pavyzdžiu.
Komentuotuodamas tos dienos Evangeliją, prel.
V. Gustaitis akcentavo, jog naivu būtų tikėti vien tuo, kad už mus
viskuo pasirūpins Dievas. Mes turime augti su Dievu ir Dievuje.
Žmonės dažnai nemažai lėšų ir energijos išvaisto rūpindamiesi materialiniais
dalykais ir pagaili laiko bei noro savo dvasiai, vidiniam pasauliui
turtinti gerai religinei knygai, dvasinėms pratyboms.
Labai dažnai mes savo darbų pateisinimui ieškome
kurios nors vietos Šventajame Rašte ar išmintingo žmogaus pasisakymuose,
bet nenorime pagauti tos esmės, kurią Viešpats vienu ar kitu dalyku
nori mums pasakyti. Šiandieną kaip niekad pasauliui reikia tarpusavio
meilės, tarnystės, pastebėjo pamokslininkas. Prel.V. Gustaitis
kvietė dažniau pakelti akis į kryžių, prisiminti krikščionio misiją
ginti gėrį, nešykštėti vienas kitam paprastų meilės žodžių, dovanoti
gėlių, džiaugtis vienas kitu ir gyvenimu, tol, kol esame greta.
Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|
