Gimnazistėms kaimo žmonės neužtrenkė durų

Aštuntokės Aistė Vilkaitė ( kairėje ) ir Karolina Gudeliūnaitė šią vasarą žada pratęsti pačių pradėtus darbus Bygailių kaime Autoriaus nuotrauka

Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos moksleivės Aistė Vilkaitė ir Karolina Gudeliūnaitė, parašiusios darbą “Liaudies medicina Bygailių kaime“, nacionalinėse jaunųjų mokslininkų varžytuvėse buvo pripažintos geriausiomis etnografijos sekcijoje.
Rinkti medžiagą darbui merginos pradėjo nuo Aistės senelės. Septyniasdešimtmetė Albina Stakienė gyvena vaizdingame Bygailių kaime, netoliese tekančios Lėvens upės. Gimnazistės pas ją aptiko jas sudominusias senienas - medinę geldą ir šepetį. Geldoje anksčiau prausdavo vaikus. Iš žolelių suruoštos vonelės ramindavo mažuosius, kartu jų jautrią odą darydavo atsparesnę alergijai.
Aistės senelė senoviniu iš šerių pagamintu ir lininiu vaškuotu dagčiu suveržtu šepečiu visą gyvenimą šukuodavo savo plaukus. Jie dabar standūs, ilgi ir menkai pražilę. Senolė aiškino, jog šukuojantis tokiu šepečiu turi jausti, lyg po galvą vaikšto skruzdėlės. Bandė juo šukuoti savo vaikaitės plaukus, tačiau jie buvo garbanoti. Šukos įsipainiojo tarp plaukų ir nepavyko iššukuoti.
Praėjusią vasarą gimnazistės apėjo aštuonias Bygailių sodybas. Tai nykstantis kaimas. Namuose jaunimo nerasdavo. Tik vasarą jis atvyksta čia atostogauti. A.Vilkaitei tai buvo puikiai žinomas kaimas. Jį aplanko vos ne kiekvieną savaitgalį. Mylimos vaikaitės pasiilgsta senelė. O K.Gudeliūnaitė - miesto vaikas. Ji beveik nepažinojo kaimo gyvenimo.
Po Bygailius jiedvi vaikštinėjo rinkdamos duomenis apie liaudies mediciną maždaug dvi savaites. Dažnai atostogaujančias moksleives lydėjo Aistės mama. Kaimo senbuviai ją gerai pažinojo, todėl bendrauti su jais buvo gerokai lengviau. Tarp pušynų išsimėčiusių vienkiemių gyventojai neužsiundė šunimis ir neišvarė iš trobų.
Pagrindinė pasakotoja buvo Ona Strolienė. Tai apie 80 metų turinti, bet dar stipri moteris. Pati dviračiu važinėja. Jos pamotė buvo kaimo žolininkė. Iš O.Strolienės lūpų moksleivės sužinojo gausybę vertingų patarimų, išgirdo pasakojimų apie medžius, jų gydomąją galią.
Ąžuolą lietuviai laikė šventu medžiu. Senoji Bygailių kaimo gyventoja O.Strolienė užsiminė apie ąžuolą, kuris auga jos sodybos kieme. Jis buvo pasodintas 1930-aisiais, jubiliejiniais kunigaikščio Vytauto metais. Sodinti ąžuolą nešė dvylika vyrų. Po jo šaknimis užkasė žemės nuosavybės dokumentus bei gorčių avižų, kad geriau augtų. Stiebėsi aukštyn tvirtas medis, saugodamas sodybą nuo perkūnijos ir kitokių nelaimių. Su tokiu yra lyginamas žmogus, sakoma - drūtas kaip ąžuolas.
Etnografija besidominčios gimnazistės, keliaudamos iš vienos sodybos į kitą, pastebėjo, kad jų kiemus puošia ąžuolai, liepos, uosiai, kaštonai. Klevai buvo sodinami toliau nuo namų. Jie esą skatina žmonių gobšumą. Prisiglaudus prie ąžuolo ar beržo, medis perduoda savo energiją, mažina galvos skausmą.
Populiariausias medis - šermukšnis. Apie jį daugiausia tautosakinių pasakojimų. Velnias bijo iš tokio medžio pasidarytos lazdos. Po kaimą besisukiojančias panevėžietes nustebino tai, jog jonažolių prisiėdusioms karvėms ištinsta ausys. Bygailiuose gyvenanti O.Strolienė žino, kaip užkalbėti rožę, tačiau jos dukra nepripažįsta liaudies medicinos. Gimnazistėms, apie ją rinkusioms duomenis, senolė buvo tikras atradimas.
Aistė ir Karolina prisirinko ąžuolo gilių. Išėmusios branduolius, juos sumalė ir kepino.Taip pasigamino puikios kavos. Ja gimnazistės vaišino jaunųjų mokslininkų varžytuvių vertinimo komisiją. Jų finalinis turas vyko Vilniuje, Moksleivių techninės kūrybos rūmuose. Etnografijos sekcijoje buvo pristatyti septyni darbai. Tarp jų A.Vilkaitės ir K.Gudeliūnaitės surinkta ir apdorota medžiaga buvo pripažinta geriausia. Moksleivių vasaros atostogų metu atliktas triūsas buvo įvertintas pirmojo laipsnio diplomais bei fotoaparatais. Apdovanojimus panevėžietėms įteikė Moksleivių techninės kūrybos rūmų direktorius Jonas Karolis. Iškilmės vyko Mokslų akademijos salėje.
V.Žemkalnio gimnazijos aštuntokės A.Vilkaitė ir K.Gudeliūnaitė yra geros draugės, jų namai - netoli vienas kito. Karolina turi potraukį muzikai. Šiemet ji baigia muzikos mokyklą. Joje mokėsi groti kanklėmis ir pianinu. Panevėžietė yra daugiau žinoma kaip kanklininkė. Gimnazistei teko dalyvauti tarptautiniame jaunųjų muzikantų konkurse Siguldoje (Latvija). Jame Karolina tinkamai atstovavo gimtajam Panevėžiui.
A.Vilkaitė šiemet baigė jaunųjų kompiuterininkų mokyklą prie Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo. Tolesnį savo gyvenimą ji galvoja susieti su informatika.

Bronius VERTELKA
Panevėžys

© 2003 "XXI amžius"