„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2010 m. spalio 15 d., Nr.10 (131)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

„Šeimų apskritasis stalas“ – galimybė telktis šeimoms

Laima Zimkienė

NŠTA surengtoje „Šeimų apskritojo
stalo“ diskusijoje Šiaulių vyskupijos
Šeimos centro darbuotojai bei labdaros
ir paramos fondo „Vilties kalnas“
nariai. Iš kairės: Šeimos centro
vadovė Edita Gulbinienė, buhalterė
Jolita Zablockienė, fondo „Vilties
kalnas“ steigėja, tikybos mokytoja
Regina Zabielienė ir Šeimos centro
jaunimo programų koordinatorius
Gediminas Krūmas
Inesės Ratnikaitės nuotrauka

Rugsėjo 8 dieną Šiaulių vyskupijos Šeimos centre įvyko „Šeimų apskritojo stalo“ diskusija, kurią inicijavo Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA).

„Šeimų apskritasis stalas“ – NŠTA projektas, pradėtas įgyvendinti šią vasarą. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija yra nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – ginti šeimos instituciją Lietuvoje, vienyti šeimas ir tėvais bei vaikais besirūpinančius asmenis.

Diskusijoje  dalyvavo NŠTA koordinatorė Edita Balsytė, tarybos nariai Darius Chmieliauskas ir Ramunė Jurkuvienė, asociacijos narys Mažvydas Alekna, Šiaulių vyskupijos Šeimos centro darbuotojai bei savanoriai, labdaros ir paramos fondo „Vilties kalnas“ vadovės, Šiaulių universiteto atstovė.

Šeimos gerovė priklauso ne tik nuo to, ką  gali duoti valdžia, bet ir nuo to, kiek ji pati gali daryti įtaką valstybės ir savivaldos gyvenimui šeimoms aktualiose srityse. Projektu „Šeimų apskritasis stalas“ siekiama skatinti šeimų, gyvenančių įvairiuose Lietuvos regionuose, telkimąsi bei jų interesams atstovaujančių organizacijų kūrimąsi, stiprėjimą ir aktyvų veikimą. Diskusijos šeimoms aktualiomis temomis  jau surengtos Kaišiadoryse, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Kretingoje.

Šiaulių vyskupijos Šeimos centro darbuotojai bei labdaros ir paramos fondo „Vilties kalnas“ nariai pasidalijo  problemomis, su kuriomis dažniausiai susiduria. Pasak Šeimos centro vadovės Editos Gulbinienės, viena skaudžiausių nūdienos aktualijų – tarpusavio santykių atšalimas, susvetimėjimas, pasireiškiantis ne tik asocialiose šeimose. Jaunimo projektų koordinatorius Gediminas Krūmas akcentavo, kad dažnam žmogui didžiausias autoritetas – visuomenės nuomonė. Jaučiamas pasauliečių spaudimas Šeimos centro organizuojamus sutuoktinių kursus padaryti formalius. Veiklos sritis – didžiulė, tačiau darbuotojų trūksta, o prikalbinti sutuoktinių poras tapti savanoriais šiame darbe nėra lengva.

„Vilties kalno“ fondo steigėja, tikybos mokytoja Regina Zabielienė teigė, kad žiniasklaidos formuojama visuomenės nuomonė daro neigiamą įtaką ir tikybos pamokose, tai ypač jaučiasi  diskutuojant apie Santuokos sakramentą su vyresniųjų  klasių mokiniais.

„Savanorių trūksta dėl to, kad Lietuvoje daugelis žmonių priversti visą savo laiką skirti pragyvenimo užsitikrinimui. Jų pagrindinė problema – kaip išlaikyti šeimą, – kalbėjo Edita Gulbinienė. – Užsienyje daugiau laiko ir dėmesio savanorystei skiriama dėl to, kad  žmogus užtikrintas dėl pragyvenimo.“

Diskusijos dalyviai pripažino, kad  viena aktualiausių  problemų Lietuvoje – nesaugumo jausmas. „Mūsų valstybėje dar akivaizdūs karo prisiminimai, o su jais – nesaugumas,  – kalbėjo R. Jurkuvienė. – Mumyse, mūsų santykiuose ryškus smurtas, jėgos demonstravimas arba noras įsitvirtinti per įsiteikimą, pataikavimą. Turime išmokti, kaip vertybes perteikti ne kovos būdu.  Tik tada pradėsim suprasti, kodėl Kristus vaikščiojo su žvejais ir muitininkais. Jie buvo tokie tikri...“  G. Krūmas sakė: „Kai ko nors nedarome, taip elgiamės ne todėl, kad šitaip elgtis negerai, o todėl, kad mūsų nenubaustų. Esame nuolatinės kovos zonoje: nesu saugus visuomenėje, nes niekuo nepasitikiu, nesu saugus šeimoje, nes ji nestabili.“ Pasak D. Chmieliausko, šeimos vertybių nykimas kelia šaltį visuomenėje ir didina nepasitikėjimą ja.

Po intensyvios diskusijos NŠTA nariai pažadėjo šiauliečiams  apsvarstyti jų išsakytas problemas ir pasiūlyti sprendimų būdų per antrąjį susitikimą prie apskritojo stalo. Pasak R. Jurkuvienės, dabar NŠTA rūpestis – pasiekti, kad kas nors po šių kalbų pasikeistų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija