Piligrimų neišgąsdino lietus ir vėsa

Jubiliejiniame – dešimtajame –  piligrimų žygyje „Kryžių kalnas–Šiluva“ dalyvavo per 800 piligrimų

Inesė Ratnikaitė

Per Tytuvėnus – su vyskupo Eugenijaus Bartulio giesme

Atokvėpis

Atvykę į Šiluvą, Švč. Mergelę Mariją šlovino giesme

Prieš 10 metų ir šiandien

Pirmąjį kartą žygis „Kryžių kalnas–Šiluva“ organizuotas 2003 metais, minint palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 10 metų jubiliejų. Žygiu sujungtos dvi Popiežiaus aplankytos Lietuvai reikšmingos vietos – Kryžių kalnas ir Šiluva. Pusketvirto šimto žmonių atsiliepė į kvietimą taip įprasminti poPiežiaus vizitą. Nuo tada kiekvienais metais organizuojamas piligrimų žygis pritraukdavo vis daugiau dalyvių. 2008-aisiais minėdami 15 metų nuo Šventojo Tėvo apsilankymo, Kryžių kalną su Šiluva sujungė daugiau kaip 1200 žmonių. Vėliau keliaujančiųjų skaičius šiek tiek mažėjo, tačiau ryškėjo dvasinė branda. Šiemet jubiliejiniame žygyje piligrimų skaičius vėl šoktelėjo, nepaisant tikrai nepalankių lietingo ir vėsaus oro prognozių.

Tarptautinė piligrimystė

Žygis gana greitai tapo populiarus ir už Šiaulių vyskupijos, ir net už Lietuvos ribų. Sunku būtų suskaičiuoti Lietuvos miestus ir miestelius, iš kurių piligrimai suvažiuoja į Kryžių kalną, pasirengę įveikti 70 km kelią. Kiekvienais metais būna jau žygiavusių ir naujų piligrimų iš užsienio. 2008-aisiais grupė piligrimų buvo atvykusi iš Vokietijos, ėjo Lietuvos ir Lenkijos kariai. 2009-aisiais piligrimus giesmėmis džiugino „Taikos“ muzikantų grupė iš Izraelio. Ištikimi žygio dalyviai – Lenkijos lietuviai abiturientai iš Punsko ir jų mokytojai. Jau keleri metai iš eilės keliauja tarptautinės TFP (Tradicija, Šeima, Nuosavybė) organizacijos narys – brazilas, šiuo metu gyvenantis JAV. Lietuvoje vykstant intensyvioms diskusijoms apie šeimą, jos išsaugojimą ir vertybes, santuokinę vyro ir moters sukurtą šeimą, kaip vertybę liudijančios organizacijos nario keliavimas ir bendravimas su jaunais žmonėmis yra ypač vertingas. Gebantys angliškai susikalbėti jaunuoliai džiaugiasi ir vienuolio karmelito, žygiui atvykstančio iš Airijos, draugiškumu ir bendravimu.

Iniciatyva, organizavimas ir vadovavimas

Tris dienas trunkanti piligrimystė į Šiluvą nėra lengva. Tačiau žygio metu vyrauja džiugi, pakili nuotaika. Daugelis (tiek lietuvių, tiek užsieniečių) teigia, jog labiausiai įkvepia ir gerą nuotaiką, entuziazmą palaiko žygio iniciatorius bei vadovas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ypač dvasią pakelia ganytojo ėjimas kartu, jo giedamos giesmės, geras žodis, padrąsinimas ar pamokymas kelionės metu. Yra tokių, kurie stebisi, kad vyskupas kartu su kitais žygio metu miega kareiviškoje palapinėje. Ypač gerai šalia ganytojo jaučiasi mažieji žygio dalyviai: 10–12 metų vaikai, kurie noriai gieda, kalba rožinį, dalijasi savo mintimis.

Kryžių kalne prieš išeinant į kelią bei ankstų antros žygio dienos rytą Šiaulių vyskupas aukoja šv. Mišias. Šiais metais, sakydamas pamokslą, piligrimų neišgąsdinusį lietų ganytojas vadino malonių lietumi, o laukiančią trijų dienų piligrimystę – išbandymų ir tikėjimo kelione: „Nesame turistai, esame piligrimai“. Audringais aplodismentais buvo palydėtas ganytojo išsakytas pasitikėjimas jaunimu, jo gebėjimu gyvenime rinktis tikrąsias vertybes, kurios keičia žemės veidą.

 Kelionės pabaigoje, Šiluvoje, dar gausesniais, ilgesniais, garsesniais plojimais dėkota Šiaulių vyskupui E. Bartuliui už vadovavimą piligrimystei į Šiluvą ir buvimą kartu „tiek saulei šviečiant, tiek lietui lyjant“, kaip sakoma vienoje iš populiarių žygio skanduočių.

Džiugiai plota ir kitiems žygio organizatoriams: kancleriui kun. Evaldui Alūzai, Katechetinio centro vadovei Danutei Kratukienei, kuri, atrodo, buvo visur, kur labiausiai reikia, ir rūpinosi žygio sklandumu. Šypsenomis sveikino ir kitų pastoracinių centrų – Šeimos, Jaunimo, Evangelizacijos – darbuotojai, vertinta jų pagalba. Maldos bei pamaldumas buvo patikėtas kun. Tadui Rudžiui ir Šiaulių universiteto kapelionui kun. Rimui Pranskaičiui. Už tvarką kelyje ir stovyklaviečių vietose piligrimai dėkojo geltonai vilkintiems savanoriams, kurių buvo per 80, už palapines, kareivišką košę, daiktų pervežimą – Lietuvos kariams ir šauliams, už galimybę atsipūsti ir pagarbinti Švč. Sakramentą, už gerą žodį ir vaišingumą – parapijų, per kurias eita, klebonams, už katechezę ir atsakytus klausimus – visiems kartu ėjusiems kunigams, už pakelėse laukiančias obuolių pintines, sumuštinius, duoną, sūrį, pieną ir vandenį – geraširdžiams sodiečiams.

Kas pirmą, kas – dešimtąjį

Piligrimų žygyje „Kryžių kalnas–Šiluva“ šiemet daugiausia keliavo moksleiviai ir jų mokytojai, bet buvo ir tokių, kurie jauniesiems pasakojo kaip kryžių į Šiluvą nešė prieš 40 metų: paslapčiomis, tylomis, laukais ir apleistais keliukais, nes buvo draudžiama. Buvo ne tik einančių pirmąjį kartą, tačiau ir tokių, kuriems ši kelionė buvo dešimtoji. Tradiciškai buvo nešama Dievo Motinos su Kūdikiu statula ir pirmąjį kartą – Jaunimo dienų kryžius, kuris prie Rėkyvos ežero iškeltas ir perduodamas per rankas įteiktas Vilniaus arkivyskupijai. Vyko žygyje dalyvaujančių grupių pasirodymai, laužas, dainos, giesmės. Antrojoje stovyklavietėje, prie Gauštvinio ežero, netoli Tytuvėnų, šalia laužo, giesmių ir dainų Viešpatį šlovinti ragino Raudonių šeima iš Mažeikių.

Šiluvoje, prie Bazilikos, tris dienas ėjusius piligrimus pasitiko Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Aukotos šv. Mišios, po jų – trumpi pavakariai ant Šiluvos kalno, daiktų susirinkimas ir kelias namo – jau ratuotomis transporto priemonėmis.

Autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“