„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2013 m. rugpjūčio 17 d., Nr.8 (165)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Kristaus kryžiaus solidarumo žinia

Mindaugas BUIKA

Kryžiaus kelio procesijos stotys

Dalyvių maldingas nusiteikimas

Šventasis Tėvas klausė išpažinčių

Lenkijos atstovai džiaugiasi sužinoję,
kad kitas susitikimas vyks Krokuvoje

Brazilijos katalikai neslėpė
džiugaus išgyvenimo

Pasaulio jaunimo dienų kryžiaus nešimas

Kryžiaus kelionė per pasaulį

Kryžiaus kelio pamaldų procesija Rio de Žaneiro Kopakabanos krantinėje vėl tapo vienu pagrindinių ir prasmingiausių Brazilijoje vykusių Pasaulinių jaunimo dienų renginių. 1984 metais per pirmąjį tarptautinį jaunųjų katalikų susitikimą Romoje palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II jaunimui įteiktas kryžius nepaliaujamai keliauja per žemynus iš vieno tokio didžiojo sąskrydžio į kitą. Jeigu periodiškai vykstančias Pasaulines jaunimo dienas prilygintume katalikiškai olimpiadai, tai kryžius yra tapęs šio visuotinės Bažnyčios renginio olimpiniu fakelu. 1984 m. balandžio 22 d. užbaigdamas Atpirkimo metų jubiliejaus šventimą ir patikėdamas jauniems žmonėms istorinio Kristaus kryžiaus nešimą, palaimintasis Jonas Paulius II juos ragino: „Neškite jį per pasaulį kaip Kristaus meilės žmonijai simbolį ir skelbkite visiems, kad tik Kristaus mirtyje ir prisikėlime mes galime rasti išganymą ir atpirkimą“.

Taigi, Kryžiaus kelio procesija tapo svarbiausiomis Pasaulinių jaunimo dienų pamaldomis jų rengimo vietose: Buenos Airėse (1987), Santjage de Komposteloje (1989), Čenstakovoje (1991), Denveryje (1993), Maniloje (1995), Paryžiuje (1997), Romoje (2000), Toronte (2002), Kelne (2005), Sidnyje (2008), Madride (2011) ir pagaliau Rio de Žaneire. Popiežiui Pranciškui pranešus, jog kitas tarptautinis jaunųjų katalikų susitikimas 2016 metais įvyks Krokuvoje, laukiama ir čia per Lenkijos bei kaimyninių šalių (gal ir Lietuvos) vyskupijas atnešamo Pasaulinių jaunimo dienų kryžiaus. Šiose kelionėse gabenamas Kristaus kryžius pabuvo ne tik parapijų bažnyčiose ir vyskupijų katedrose, bet ir įvairiose jaunų žmonių gyvenimo situacijose: ligoninėse, kalėjimuose, našlaičių namuose, mokyklose, universitetuose, darbo vietose, prekybos centruose, netgi naktiniuose klubuose. Toje piligrimystėje jaunimas istorinį kryžių atgabena ir į didžiųjų nelaimių vietas. Pavyzdžiui, pakeliui į Torontą jis pabuvojo Niujorke prie „Ground Zero“, kur įvyko 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinio išpuolio tragedija, o 2009 metais šis Kristaus kryžius buvo atneštas į Italijos miestą Akvilą ir prie jo melstasi už čia vykusio žemės drebėjimo aukas.

Nors Pasaulinės jaunimo dienos dar nebuvo surengtos Afrikoje, tačiau 2006 metais jaunųjų afrikiečių pageidavimu Kristaus kryžius keliavo per šį kontinentą. Nuo 2003 metų kartu su Pasaulinių jaunimo dienų kryžiumi keliauja Romos globėjos Švč. Mergelės Marijos malonėmis garsaus paveikslo „Salus Populi Romani“ reprodukcija. Nuolatinis šio istorinio kryžiaus saugojimas yra patikėtas šalia Vatikano įsikūrusio San Lorenzo tarptautinio jaunimo centro savanoriams ir iš jo yra dažnai atnešamas per įvairias bažnytines iškilmes šv. Petro aikštėje maldai ir apmąstymui. 2009 metais minint Pasaulinių jaunimo dienų kryžiaus 25 metų jubiliejų, popiežius Benediktas XVI surengė specialias apeigas su atnaujintu jo patikėjimu jauniesiems katalikams. „Brangūs draugai, aš vėl jums patikiu šį kryžių, – kalbėjo tuomet Šventasis Tėvas. – Toliau jį neškite į kiekvieną žemės kampelį, kad bendraamžiai galėtų jame atrasti Dievo gailestingumą ir savo širdis gaivintų nukryžiuoto ir prisikėlusio Kristaus viltimi!“

Iškeltos jaunimo gyvenimo aktualijos

Liepos pradžioje po dvejus metus trukusios kelionės per daugiau nei 250 Brazilijos vyskupijų ir kaimynines Lotynų Amerikos šalis Pasaulinių jaunimo dienų kryžius kartu su Dievo Motinos ikona buvo iškilmingai pasitiktas Rio de Žaneire. Pranešama, kad toje piligrimystėje Kristaus kryžių galėjo pamatyti, prie jo priartėti, medituoti ir pasimelsti apie 40 milijonų žmonių. Priimdamas šį didįjį Pasaulinių jaunimo dienų simbolį Rio de Žaneiro arkivyskupas Žao Oranis Tempesta (Joao Orani Tempesta) priminė, kad Brazilija tradiciškai vadinama Kristaus žeme, kadangi XV amžiuje ją atradę portugalų jūreiviai pradžioje jai suteikė „Terra da Santa Cruz“ („Šventojo kryžiaus žemė“) pavadinimą. „Drąsos, jaunoji Dievo tauta! Kristus prisikėlė ir Jis mūsų bendrijoje, – kalbėjo Rio de Žaneiro ganytojas kryžiaus pasitikimo šventėje. – Nereikia bijoti statant naująjį pasaulį, nes žinome, kad Kristus yra mūsų pusėje“.

Entuziazmas buvo juntamas jau vykstant Pasaulinėms jaunimo dienoms ir popiežiui Pranciškui jose dalyvaujant, kai liepos 26-osios vakarą tą patį kryžių jaunieji katalikai nešė garsiajame Kopakabanos paplūdimyje. 13 Kryžiaus kelio procesijos stočių buvo įrengta maždaug kilometro atstumu pakrantės pagrindinėje Atlanto alėjoje (Viale Atlantico), o keturioliktoji – prie pakylos su Šventuoju Tėvu. Šalia jo buvo 35 bedarbių varguolių grupė, atvykusi specialiai iš Argentinos. Popiežius Pranciškus, sužinojęs apie „cartoneros“ atvykimą paprašė surasti ir šie žmonės prie jo buvo Kryžiaus kelio apeigose. Valandą ir 15 minučių trukusioje procesijoje dalyvavo grupė žymių artistų iš Brazilijos, kitų Lotynų Amerikos šalių (Argentinos, Kosta Rikos) bei iš Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Marijos vaidmenį įsimintinai atliko garsioji brazilų aktorė Kasija Kis (Cassia Kiss). Kryžiaus nešimo metu dalyvavo beveik 300 spalvingai apsirengusių savanorių, kuriuos su dalyvių vėliavomis lydėjo drausmingai žengiantys kariškiai.

Kryžiaus kelio mąstymus ir šv. Luko ir šv. Jono evangelijų ištraukas buvo parengę dehoniečiai kunigai misionieriai Žozė Fernandezas Oliveira (Jose Fernandes Oliveira, žinomas ir tėvo Sezinjo vardu) ir Žoao Karlozas Almeida (Joao Carlos Almeida, tėvas Žoaozinjas), kurie Brazilijoje gerai žinomi jaunimo sielovada. Kiekvienos stoties apmąstymas buvo susietas su šiuolaikinio jaunimo gyvenimo aktualijomis ir problemomis: misijų veikla, atsivertimo svarba, reabilitacija išsivadavus iš alkoholio ir narkotikų priklausomybės, motinystės rūpesčiais ir kova už gyvybę, socialinės paramos veikla, studijomis, kalinių ir sunkių ligonių sielovada, jaunimo kančiomis neturtingose šalyse ir diskriminacija dėl tikėjimo. „Kryžiaus kelio stočių tekstai skirti prasmingai kalbėti jauniems žmonėms, kaip kenčiantis Kristus savo kelyje kreipiasi į žmonių patiriamus sunkumus, – aiškino renginio pagrindinis režisierius Ravelis Kabralis (Ravel Cabral). – Taigi, Kryžiaus kelio stotys neša solidarumo žinią ir kviečia jaunimą dvasingai veikti kartu su Kristumi“.

Meilės ir drąsos pamokos

Popiežius Pranciškus užbaigiant Kryžiaus kelio procesiją kalbėjo, kad Kristaus kryžius yra vilties šaltinis kiekvienam ir kiekvienoje situacijoje ir iššūkis mums visiems, kviečiantis leistis būti persmelktais Jo meilės, primenančios, jog visada į kitus reikia žvelgti su gailestingumu ir švelnumu, ypač į tuos, kurie kenčia, reikalingi mūsų pagalbos, padrąsinimo ir konkrečių jų padėties pagerinimo veiksmų. „Nė vienas negali priartėti ir paliesti Jėzaus kryžiaus, nepalikdamas ten kažko savo, neperimdamas kažko nuo Jėzaus kryžiaus į savo gyvenimą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Kreipdamasis į brazilų ir iš 178 šalių atvykusį jaunimą, jis uždavė ir pats komentavo tris prasmingus klausimus: ką jauni žmonės sudėjo į Kryžių, kai jis pastaruosius dvejus metus keliavo per didžiausios Lotynų Amerikos šalies vyskupijas, ką Jėzaus kryžius paliko kiekviename iš jį pasitikusių, ir pagaliau ko Kryžius moko kiekvieną iš mūsų?

Aptardamas pirmąjį klausimą Popiežius prisiminė iš senovės Romos išsaugotą padavimą, pasak kurio, apaštalas Petras, išsigandęs Nerono persekiojimų, bėgo iš miesto, bet sutiko priešinga kryptimi einantį Jėzų. Nustebęs paklausė: „Viešpatie, kur eini?“ ir Jėzaus atsakymas buvo: „Einu į Romą, kad mane dar kartą nukryžiuotų“. Tuo momentu Petras suprato, kad turi drąsiai sekti Jėzų iki galo, kartu žinodamas, kad jis niekada neliks vienas tokioje kelionėje, nes Jėzus, kuris visus mylėjo iki Kryžiaus aukos, visada bus su juo. „Jėzus su savuoju kryžiumi eina su mumis, priima į save mūsų baimes, mūsų problemas ir mūsų kentėjimus, netgi giliausius ir skausmingiausius“, – aiškino Šventasis Tėvas. Taigi, savuoju kryžiaus nešimu Jėzus vienijasi su visomis smurto aukomis, ypač tomis, kurios jau nepajėgia šaukti, yra nekaltos ir beginklės (kaip motinų įsčiose per abortus žudomi negimę kūdikiai), vienijasi su rūpesčių prislėgtomis šeimomis, apraudančiomis prarastus vaikus, kurie tapo narkotikų, alkoholio ir kitų melagingų vilionių aukomis.

Jėzus vienijasi su šimtais milijonų tų, kurie kenčia badą, kai pasaulyje kasdien išmetamos tonos maisto, su persekiojamais dėl tikėjimo ar kūno spalvos. Jėzus vienijasi su daugybe tų jaunų žmonių, kurie prarado pasitikėjimą politinėmis institucijomis dėl jose paplitusio savanaudiškumo ir korupcijos. „Jis vienijasi ir su tais žmonėmis, kurie prarado tikėjimą Bažnyčia ir netgi Dievu dėl kai kurių krikščionių ir Evangelijos skelbėjų blogo liudijimo“, – pripažino popiežius Pranciškus.

Apžvalgininkai, nurodydami šias pastabas, priminė Šventojo Tėvo reiškiamą susirūpinimą dėl tarp dvasininkų pasitaikančio ir ją diskredituojančio karjerizmo, ekstravagantiško gyvenimo stiliaus, finansinių ir seksualinių piktnaudžiavimų ir nusikaltimų, į bažnytinę aplinką besiskverbiančio gėjų ir masonų lobizmo. Tai susisiekia su kardinolo Jozefo Ratcingerio (Joseph Ratzinger), tapusio popiežiumi Benediktu XVI, 2005 metų Kryžiaus kelio Romos Koliziejuje meditacijomis, kuriose jis kalbėjo apie Bažnyčioje esantį purvą, nuo kurio ji turi apsivalyti.

„Kristus ant savo kryžiaus neša ne tik kentėjimus, bet ir visos žmonijos nuodėmes“, – su būdingu atvirumu kalbėjo popiežius Pranciškus, primindamas Jėzaus viltingą padrąsinimą atsiversti, nes Jis nugalėjo mirtį ir atnešė amžinąjį gyvenimą (Plg. Jn 3, 16). Iš čia seka atsakymas į antrą klausimą, ką Kryžius duoda visiems prie jo prisilietusiems. Duoda nepalaužiamą tikrumą, kad Dievas mus myli. Ši Jo meilė tokia didelė, kad atleidžiamos nuodėmės, reiškiamas beribis gailestingumas, suteikiama stiprybė kentėjimuose. Su nukryžiuotu ir prisikėlusiu Kristumi visas blogis ir mirtis neturi paskutinio žodžio, nes Jis perkeitė kryžių iš neapykantos, pralaimėjimo ir mirties įrankio į meilės, pergalės ir gyvenimo ženklą. Dėl to Kristaus kentėjimas labai jautriai suvokiamas Brazilijoje, kuri pagarbiai vadinta Šventojo kryžiaus žeme“, – aiškino Šventasis Tėvas, dar kartą pabrėždamas, jog nėra kryžiaus, didelio ar mažo, kurio nešimu Viešpats nesidalija su mumis.

Šis nepaprastas solidarumas duoda atsakymą į trečiąjį Popiežiaus užduotą klausimą, kad Kristaus kryžius moko mus į kitą žmogų žiūrėti užjaučiančiai ir gailestingai, ištiesiant jam pagalbos ranką. Neturime būti kaip Pilotas, kuris pritrūko drąsos žengti prieš srovę, kad išgelbėtų neteisingai kaltinamą Jėzų, ir abejingai pasmerkė jį mirčiai. „Brangūs draugai, Kristaus kryžius moko mus būti  kaip Simonas Kirenietis, kuris padėjo Jėzui nešti tą sunkų medį; jis moko mus būti kaip Marija ir kitos moterys, kurios nesibaimindamos lydėjo Jį su meile ir švelnumu visą kelią iki pabaigos“, – aiškino Šventasis Tėvas jaunimui. Baigdamas kalbą jis dar kartą linkėjo sudėti ant Kristaus kryžiaus savo džiaugsmus, kentėjimus ir pralaimėjimus, neprarasti vilties. Žinodami, kad Viešpaties širdis atvira visų supratimui ir atleidimui, su tokia pat meile priimkime kiekvieną asmenį kaip savo brolį ar seserį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija