„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2016 m. rugsėjo 9 d., Nr.9 (202)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Bukonių parapijos vaikų kelionė į Klaipėdą

Vaikų palaiminimas Virginijai,
Saulei ir Agnei. Kairėje –
ses. Pranciška

Su gide Raimonda

Dionyzo Varkalio užduotis vaikams
apie tikrus brangakmenius

Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos,
Taikos Karalienės, bažnyčioje

Sesuo Pranciška aiškina žemėlapį

Rugpjūčio 2–4 dienomis Jonavos dekanato Bukonių Šv. arkangelo Mykolo parapijos vaikai, vadovaujami savo tikybos mokytojos sesers Pranciškos FDCJ, pavasarį apsilankiusių misionierių iš Klaipėdos pakviesti susirengė išvykai į pajūrį, nes daugelis ten nėra buvę. Grupę sudarė 18 įvairaus amžiaus vaikų ir 4 suaugusieji. Trijų dienų iškyla buvo pilna labai intensyvios veiklos, patirties, kupina džiaugsmingų akimirkų. Nemažai daliai vaikų dauguma čia išgyventų patirčių buvo pirmos gyvenime. Lankėmės muziejuose, susitikome su įdomiais žmonėmis, keliavome po Juodkrantę ir Nidą, maudėmės jūroje, kasdien šventėme šv. Mišias. Apsistojome Klaipėdos krikščioniškoje „Vaivorykštės tako“ gimnazijoje. Mumis kasdien – Virginija, Agnė ir Saulė – mūsų globėjos.

Dar pirmąjį vakarą, po Porciunkulės šv. Mišių didingoje Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčioje, puikų įspūdį paliko susitikimas su Aido ir Ingos šeima, kuri savo atokioje sodyboje augina hailendus – gauruotus ir dar nelabai pažįstamus galvijus – bei draugišką dalmatinų veislės šunį. Ši šeima padovanojo vaikams vakarienę pavaišino skanumynais. Patyrėme geros valios žmonių paprastumą, meilę, šilumą, dėmesį, vaišingumą. Vakaro metu bendravome, žaidėme, šokome.

Antrąją viešnagės Klaipėdoje dieną nepakartojamą įspūdį vaikams paliko Lietuvos Jūrų muziejuje aplankytas delfinariumas. Delfinų pasirodymo metu laikas tarsi sustojo, ne vienam iš susijaudinimo ir netikėtumo akyse sužibo ašara. Buvo įdomu sužinoti, jog delfinų smegenys yra didesnės nei žmogaus, kad jie bendrauja tarpusavyje ieškodami maisto, kad patelės padeda viena kitai prižiūrėti jauniklius ir saugo juos nuo pavojų...

Ne mažiau iškylautojams patiko ir Kalvystės muziejuje. Šio muziejaus įkūrėjas ir žymusis meistras Dionyzas Varkalis labai išradingai vaikams pravedė edukacinę programą: supažindino su brangakmenių rūšimis, mokė atpažinti tikrus ir netikrus brangiuosius akmenis, vaikai patys gaminosi papuošalus. Kalvėje jie matė autentiškus įrankius, dumples, žaizdrą, muziejuje – metalinius kaltus kryžius, vėtrunges, senovinius buities rakandus, netgi arklių senovėje avėtas klumpes. Vaikai sužinojo labai svarbią gyvenimo tiesą: žmogaus vardas yra brangesnis net už brangiausią akmenį – deimantą. Lankėmės Klaipėdos Pilies muziejuje. Autentiškuose XVI–XVIII amžių požemiuose vaikai susipažino su pilies ir miesto raida. Pamatė piliavietėje ir senamiestyje rastus ir eksponuojamus archeologinius radinius, dokumentus, Klaipėdos miesto antspaudus, rekonstruotus XVII amžiaus kostiumus, išvydo renesansinės Klaipėdos simbolį – pilyje rastą XVI amžiaus vidurio auksinį žiedą su brangakmeniu – bei XVII amžiaus II pusės Klaipėdos pilies ir miesto maketą. Po vakare švęstų Šv. Mišių Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje, turinčioje ir jubiliejines Gailestingumo metų duris, visos grupės laukė dosni mūsų kelionės globėjų padovanota picų vakarienė.

Trečiąją dieną vykome į Kuršių neriją – Juodkrantę ir Nidą. Geradarių dėka galėjome persikelti per marias ir labai daug pamatyti. Nuostabioji gidė Raimonda pasakojo apie šių vietovių gamtą, augaliją, gyvūniją, atskleidė daug gamtos gyvenimo paslapčių. Vaikai susidomėję klausėsi pasakojimo apie didįjį Kuršių nerijos gaisrą, paukščius kormoranus, gyvenančius kartu su garniais, apie tai, kaip lapės žiemą medžioja peles, apie moliuskus... Matėme pušaitėmis apsodintus išdegusių vietovių plotus, kormoranų nualintus sausmedžius. Gintaro įlankoje Juodkrantėje grožėjomės nendrinėmis skulptūromis, eksponuojamomis nuo vasaros pradžios iki rugsėjo, ir, sulaukus rudens lygiadienio šventės, deginamomis. Aplankėme Naglių gamtinį rezervatą, Parnidžio pažintinį taką, Nidą ir jos kapinaitėse esančius unikalius senųjų kuršių krikštus, džiaugėmės nuostabiais gamtos vaizdais ir gyvu gidės pasakojimu. Vaikai spėliojo, kurioje pusėje – Marios, o kurioje – jūra, statė smėlio pilis, mėgino atsakyti į pačius netikėčiausius gidės klausimus.

Neišdildomas įspūdis vaikams – jūra: jos didybė, grožis, bangos. Maudynių laikas nejučia ištirpo...

Susikaupimo minutėmis kasdienių šv. Mišių metu ir dar artimiausią sekmadienį savo bažnytėlėje dėkojome Dievui už galimybę džiaugtis viešnage pajūryje, už kelionės vadovę seserį Prancišką, ypač už geradarius, lydėjusius mus nuo pat kelionės pradžios ir prisidėjusius prie jos įgyvendinimo. Dar nuoširdžiai dėkojame močiutei Valerijai už bandeles ir pyragus, Nijolei – už sūrius, Staselei – už daržoves, Jonavos dekanato „Carito“ vedėjai Staselei – už parūpintą maistą, Sigitui – už keliones ir tėvišką globą, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos direktorei Džiuljetai – už parodytą svetingumą, Neringos miesto merui bei „Smiltynės perkėlos“ direktoriui, Jūrų muziejaus administracijai – už visas pritaikytas mums lengvatas, Bukonių pagrindinės mokyklos direktorei bei Klaipėdos maldos grupės „Motinos maldoje“ moterims, asmeniškai parėmusioms mūsų kelionę. Nuostabu, kad daug gerų žmonių mums padėjo! Dėkojame Dievui už viską.

Mokytoja Loreta Lenčiauskienė OFS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija