„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2017 m. gegužės 12 d., Nr.5 (210)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Atiduok Tėvynei tai, ką privalai

Justas Arasimavičius

Dažnai nepastebimi žmonės gali didelius
darbus nudirbti. Mantas Kondratavičius
ir Tomas Kudirka Santa Barbaros mieste, JAV

Kai mūsų akis ir protus nudžiugino prof. Liudo Mažylio atrastas 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, ši žinia vėl paskatino susimąstyti ir prisiminti žmones, kurie kūrė mūsų valstybę, jai dirbo, už ją kovojo. Žaviuosi tarpukario Lietuva. Juk kiek yra tekę skaityti Antano Smetonos Lietuvoje gyvenusių žmonių atsiminimų, vis juose žėri ryžtas dirbti dėl geresnio ir gražesnio Tėvynės rytojaus. Juk tie patys prieškario Lietuvos moksleiviai ir studentai, mokytojai ir inteligentai vėliau turėjo eiti kryžiaus kelius partizanų žeminėse, iškentėti golgotos kančias Sibiro šalčiuose, kol atvedė mūsų Tėvynę į Kovo 11-ąją.

Vis kirba klausimas: ar šiomis nuolatinio skubėjimo, nesibaigiančių darbų ir niurnėjimo dienomis yra tokių žmonių, kurie turėtų tikslą dirbti dėl visų mūsų gerovės? Atsakyčiau, tikrai taip! Kaip pavyzdį norėčiau pristatyti jauną ir kūrybingą asmenybę – Mantą Kondratavičių. Jį visai atsitiktinai sutikau Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andžele, kur jis tuo metu (2015–2016 metais), įveikęs didžiulę atranką ir laimėjęs įspūdingą konkursą, beveik metus dirbo strategu geroje Los Andželo kūrybos agentūroje, įsikūrusioje menininkų ir kūrėjų pamėgtame bei savo muziejais garsėjančiame Los Andželo kvartale. Nuolatinio vartojimo kultūroje gera išgirsti, kad asmenine karjera galintis pasigirti žmogus svajoja būti naudingas Tėvynei, ištesėti tautos patriarchų ir laisvės kovotojų idealą – tarnauti kuriant Lietuvą ir vesti ją į šviesesnį rytojų.

M. Kondratavičius nuo pat mokyklos laikų pasižymėjo kūrybingumu ir verslumu – savybėmis, kurios leido jam sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų. Baigęs mokyklą studijavo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Atkakliai dirbdamas laimėjo jau minėtą stažuotę JAV, ten sukaupė daug patirties apie darbo procesus ir modelius, verslo kultūrą, požiūrį į darbą ir dar daug dalykų. Nors ir turėjo realią galimybę pasilikti dirbti ir gyventi Amerikoje, jis grįžo į Lietuvą ir įkūrė savo kūrybos agentūrą „Monotwo“ (www.monotwo.com), kurios vykdantysis direktorius šiuo metu ir yra. Kompanijos tikslas – padėti Lietuvos gamintojams lengviau parduoti savo produkciją. M. Kondratavičius įsitikinęs, kad Lietuvoje gaminama daug kokybiškų produktų ir teikiama paslaugų, tačiau dažnai dėl nepakankamo rinkodaros, galutinių produktų kūrimo ir pristatymo specifikos išmanymo parduodama mažiau negu būtų galima. Padėti plačiau realizuoti Lietuvoje kuriamą produkciją ir yra „Monotwo“ agentūros tikslas.

Be turiningos darbinės veiklos, Mantas savo laiką, energiją ir lėšas skiria visuomeninei veiklai. Šiemet simboliškai kovo 11-ąją jis pasistengė, kad dienos šviesą išvystų internetinė svetainė www.lozoraitis.lt. Joje, bendradarbiaujant su visuomenei gerai žinomu filmų kūrėju Vytautu V. Landbergiu, buvo paviešintas jo filmas „Vilties prezidentas“. Jame pristatomas Stasys Lozoraitis – lietuvių diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje. Šis politikas 1993 metais kandidatavo Lietuvos prezidento rinkimuose. Pasak M. Kondratavičiaus, S. Lozoraitis jam visada buvo ir liks skaidrios, tikromis vertybėmis grįstos politikos simbolis, patriotas ir optimistas, iš kurio galima daug ko pasimokyti. Verslininkas net neabejoja, kad, jei S. Lozoraitis būtų laimėjęs 1993 metų prezidento rinkimus, Lietuva į savo klestėjimą būtų žengusi spartesniais žingsniais.

Apie S. Lozoraitį yra parašytos ir kelios knygos, todėl kitas svetainės lozoraitis.lt uždavinys yra paviešinti prof. Vytauto Landsbergio knygą „Pusbrolis Motiejus. Knyga apie Stasį Lozoraitį“ (2002). Šios knygos autorius mielai sutiko leisti kūrinį viešinti internete. Telieka techniškai tai įgyvendinti.

Tad galima pasidžiaugti, kad žmonių, kuriančių ir dirbančių mūsų visų Tėvynės gerovei, nestinga ir šiomis dienomis.

Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija