„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2017 m. gruodžio 15 d., Nr.12 (217)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Ką mokiniai žino apie savo protėvius

Konkurso laureatai Jokūbas
ir Kristupas Ribokai –
Kauno miesto „Šilo“ pradinės
mokyklos moksleiviai

Konferencijos dalyviai ir svečiai

Kauno tautinės kultūros centro
darbuotojai, Kauno apskrities
draugijos nariai, Mosėdžio
gimnazijos mokiniai ir mokytojai

Lietuvos genealogijos ir heraldikos
draugijos narė Kristina Giedraitienė
apdovanoja laureatą – Daumantą
Kuckailį, Kauno miesto Maironio
universitetinės gimnazijos moksleivį

Renginio dalyviai

Lapkričio 28-ąją Kauno tautinės kultūros centre (KTKC) įvyko Respublikinio projekto „Giminės medis-2017“ apibendrinimas-konferencija, kūrybinių darbų konkurso dalyvių (mokyklinio amžiaus vaikų) apdovanojimai. Šventėje dalyvavo projekto partneriai – Kauno krašto bajorų draugijos nariai – vadas Andrius Krivickas, įvaizdžio grupės vadovė Snieguolė Jurskytė, ponios Ieva Kaušinienė, Liudvika Krisiukėnienė, Elena Oranskienė. Lietuvos Genealogijos ir Heraldikos draugijos (LGHD) vardu pranešimą skaitė Kauno skyriaus narė Kristina Giedraitienė. Konkurso laureatams įteiktos atminimo dovanos – knygos, suvenyrai, kvietimai į pažintines popietes, žurnalai „Genealogija ir heraldika“ sulaukė didelio moksleivių ir mokytojų susidomėjimo. Dalyvius ir geriausių kūrybinių darbų autorius sveikino KTKC direktorės pavaduotoja ugdymui Vitalija Bajorienė. Skuodo r. Mosėdžio gimnazijos mokytojai ir mokiniai pristatė knygą „Gyvoji istorija“.

Kauno tautinės kultūros centras jau 20-ąjį kartą paruošė puikų, didelę išliekamąją vertę turintį projektą – konferenciją „Giminės medis“. Šiemet renginys atspindėjo modernios Lietuvos šimtmečiui skirtas nuostatas: pažink, švęsk, kurk. Praeities, dabarties ir ateities saitus atrasti, kurti, išsaugoti – būti šeimos, giminės paveldo puoselėtojais ir ambasadoriais – renginio organizatoriai ir rėmėjai kvietė visos Lietuvos moksleivius. Smalsūs, kūrybingi Mosėdžio (Skuodo r.), Alvito (Vilkaviškio r.), Stakliškių (Prienų), Rumšiškių (Kaišiadorių r.), Kauno r. Čekiškės, Garliavos ir Karmėlavos, Raseinių, Kauno miesto gimnazijų jaunuoliai tyrinėjo savo giminės istoriją ir genealogiją, pristatė giminės herbus (istorinius ar neseniai sukurtus), pateikė kūrybinius darbus „Šeimos relikvija ir fotografija“, kūrė rašinius „Mano šeimos istorija“. Giminės medžių aprašymo ir atlikimo technika – tikra originalumo raiška: tapyta akvarele, pinta iš vytelių, raižyta grafika, rašyta ant ąžuolo lapų...

Šeimos relikvijos labai įvairios – netgi antrą šimtmetį per didžiąsias metų šventes atverčiama maldaknygė. „Prieš mirtį prosenelė savo mamytės jai vaikystėje dovanotą maldaknygę perdavė kaip didelį prisiminimą apie save, apie senovę, apie tai, kad reikia saugoti prisiminimą perduodant iš kartos į kartą. Per šventes mano močiutė iš šios maldaknygės paskaito vieną ar kitą maldą. Tikiuosi, kad kažkada ir man su sese bus perduota ši brangi relikvija, o mes galėsime ją perduoti savo vaikams ir vaikaičiams...“ – pasakojo konkurso dalyvis Vytautas Štuikys, Kauno Senamiesčio progimnazijos moksleivis (mokytoja – Jolanta Grigaitienė). „Garbingiausioje namų vietoje saugomas ir nuotraukų albumas, kurio viršeliuose – liūdna lietuvaitė, poeto Maironio žodžiai. Tremties vietoje Sibire drožinėtas albumas – paskutinė dovana mano močiutei, kurią ji gavo iš savo tėvelio, nuteisto 25 metams tremties...“ Taip apie šeimos relikviją kalbėjo Danielė Bartninkaitė, Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos moksleivė (mokytoja – Audronė Bartninkienė).

Jokūbas ir Kristupas Ribokai iš Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos su mokytoja Aida Lukminiene ir mama Živile Ribokiene konkursui paruošė vaizdingą pasakojimą apie proprosenelio sumeistrautas roges. „Šios rogės priklausė proprosenelei, Marcelei Podlipskienei. Ji gyveno Švenčionių rajone, Sudotos kaime. Proprosenelė anksti neteko vyro, todėl pati vadeliojo arklį. Šiomis rogėmis ji važiuodavo melstis į bažnyčią, aplankyti sūnaus klieriko į seminariją (apie 1925 metus), netgi nuveždavo malkų kitiems savo vaikams, kurie mokėsi Švenčionių mieste. Pokario metais sovietinė valdžia iš ūkininkų atiminėjo ne tik gyvulius, bet ir įvairius padargus. Todėl proprosenelė sugalvojo roges paslėpti. Jas užkėlė ant tvarto ir užklojo šiaudais. Ir tik apie 1970 metus prosenelė Bronė (Marcelės marti) jas nukėlė nuo tvarto ir pradėjo vėl naudoti. Taip rogės buvo išsaugotos. Dabar roges prižiūri senelis Juozas. Jos vadinamos senelio rogėmis.

Apie namuose esantį nepaprastą daiktą, skaičiuojantį šimtmetį, – rankų darbo spintą, sunertą be vinių, bet labai dailiai išraižytomis durimis, – pasakojo moksleivis Gytis Šneideraitis. „Spintą užsakė pagaminti mano prosenelio tėvai, taigi aš – jau penktos kartos, kurią baldas džiugina, atstovas. Ko tik ši rudoji spinta nėra mačiusi! Tekėjo ramios dienos, praūžė du pasauliniai karai, gąsdino prosenelės tremtis į Sibirą, sunkūs sovietiniai laikai, kai, grįžus iš tremties, viską reikėjo pradėti beveik nuo nulio. Tiesiog stebuklas, kad visų vargų sūkuryje žmonės galėjo išsaugoti vertingą baldą ir jį perduoti vis kitai kartai kaip relikviją“.

Įdomiai klostėsi protėvių likimai...

Kilnus karys, mūšio lauke lūžus kardui nepabūgęs ir narsiai kovojęs, knygnešys, slėpdavęs spaudą ir knygas medžių drevėse, puodynėse, stalčiuose ir staluose su dvigubais dugnais... – apie savo prosenelį Boleslovą Kuckailį ir jo bičiulį, vienu bunkeriu besidalijusius, išduotus, apsuptus, suimtus, įveikusius visas kančių Golgotas ir susitikusius po 46 metų, pasakojo Daumantas Kuckailis, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivis (mokytoja – Viktorija Jucytė).

Dar daug kitų ir garbingų, ir skaudžių praeities dienų minėjome pilnutėlėje salėje tarsi šviesiausioje seklyčioje... Jaunuomenės atidžiai sekami pasakojimai, ekrane besikeičiančios nuotraukos, regis, pakvietė vidun ir tuos, su kuriais prasilenkta Laiko juostoje...

Jaunimo rankose istorijos lobynas – nuoširdaus pilietiškumo ženklas, ugdomas šeimose, brandinamas kūrybiškų mokytojų, – tampa Valstybės metraščiu, kuris saugos gyvąją istoriją ateisiantiems laikams.

Parengė Kristina Giedraitienė,
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narė

Kauno tautinės kultūros centro nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija