Atnaujintas 2002 m. lapkričio 20 d.
Nr.87
(1094)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Lietuviška kryždirbystė - tarp Lietuvos ir Kolumbijos

Kolumbijos lietuvis Aleksas Eugenijus Kulvietis-Suaresas ir jo kryžiai

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje lapkričio 11 dieną atidaryta fotografijų ir skulptūrų paroda "Lietuviška kryždirbystė Lietuvoje ir Kolumbijoje".
Šią ekspoziciją, jau rodytą Kaune ir Klaipėdoje, parengė Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus. Keliaujanti paroda yra įtraukta į muziejaus vykdomą kryždirbystės ir jos simbolikos propagavimo programą, pradėtą pernai, UNESCO pripažinus lietuviškos kryždirbystės tradiciją Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Pasak parodos kuratorės Rūtos Samuolytės, trečios kartos lietuvio Alekso Eugenijaus Kulviečio-Suareso, 1978 metais gimusio ir gyvenančio Medeljine, Kolumbijoje, drožti kryžiai ir koplytstulpiai yra unikalus lietuviškos kryždirbystės tradicijos tąsos pavyzdys. Apie 70 pastatomų 40 cm aukščio kryžių Kolumbijoje yra sukurti pagal mažosios architektūros tipus, publikuotus 1930 metais Pauliaus Galaunės knygoje "Lietuvių liaudies menas". Juos drožė ir autoriaus senelis, lietuvių išeivis tapytojas Eugenijus Ginvila-Kulvietis, tačiau autentiškus lietuviškus kryžius Aleksas pamatė tik šiemet, pirmą kartą lankydamasis Lietuvoje.

Problemą išsprendus – laimėtojų nebus

Šis teatrinis rudens sezonas atmintin įstrigs dėl sinonimais tapusių dviejų sąvokų: kultūros problemos ir Kauno dramos teatras. Priežastis – šių metų spalio 18 dieną Kauno dramos teatro vadovo pasirašytas įsakymas dėl teatro darbo organizavimo pakitimų.

Apie reakciją į savo sprendimą ir pribrendusias problemas kalba teatro vadovas, kompozitorius Vidmantas BARTULIS:

- Taip, atvirai šnekant, kažkokios reakcijos tikrai tikėjausi, tik ne tokios vieningai nesupratingos. Dabartinė situacija brendo nuo 1999 metų, kai buvo sumažintas finansavimas, ir jis vis mažėja metai iš metų. Pagaliau džiaugsmingai buvo pareikšta, kad kitais metais teatro biudžetas nemažės – dotacija kultūrai! Visi apsidžiaugė, bet... jau sumažinta tiek, kad daugiau nebėra kur mažinti.
Viskas susiveda į vieną užburtą ratą: tokio repertuaro, kokio norėtųsi, koks galėtų būti, - nėra, nes trūksta pinigų, o pinigų nedaugėja, nes repertuaras yra toks, koks yra. Ir apskritai menų ir kultūros, teatro meno padėtis yra liūdnoka. Nesakyčiau, kad tai pačių menininkų krizė, bet bendra abejingumo problema. Pinigų visada mažai, kad ir kiek jų būtų. Tai nėra vienintelis ir lemiamas veiksnys. Bet, kita vertus, būtent tokia finansinė padėtis privertė pasižiūrėti į realią padėtį: kas ką teatre veikia, kas ką daro, ką mes turime, o jei nedaro ir neturime – tai kodėl, ar tai jau yra dėsninga? Kuriantys ir kūrybiški aktoriai dirba ir uždirba, o jei nedirba dėl kažkokių priežasčių – subjektyvių ar objektyvių, tuo laiku turi gauti mažiau.

Gyvybės kelias

Netrukus Lietuvos Respublikos Seimas svarstys „Embriono ir genomo apsaugos“ ir „Reprodukcinės sveikatos“ įstatymo projektus. Seimo nariams teks atsakyti į klausimus: „Kada prasideda žmogiškasis gyvenimas?“, „Ar negimusi būtybė, auganti motinos įsčiose, yra jau gyvas žmogus?“ Kad lengviau parlamentarai rastų atsakymą į šiuos klausimus, lapkričio 12 dieną Seimo rūmuose buvo atidaryta paroda „Gyvybės kelias“, kurioje eksponuojamos žymiausio medicinos srities fotografo, Stokholmo universiteto medicinos garbės daktaro profesoriaus Lenarto Nilsono (Lennart Nilson) fotografijos, vaizduojančios žmogiškosios gyvybės pradžią nuo apvaisinimo momento iki gimimo. Naujo žmogaus pradžia yra ši pirmoji ląstelė, nepaprasta ir vienintelė tokia, jau vyriška arba moteriška. Moteris pajunta užsimezgusią gyvybę tuomet, kai nuo apvaisinimo pradžios praeina trys savaitės. Tuomet jau ryškėja mažulėlio galvutė, formuojasi kraujo indai, nervų sistema, žarnynas ir pradeda plakti širdis. Nuo aštuntosios savaitės sparčiai besiformuojanti gyvybė vadinama vaisiumi. Dabar jau yra visos organų sistemos, kurios būna suaugusiame organizme: skrandis gamina virškinimo sultis, pradėję funkcionuoti inkstai ir kt. Vaisiaus kūnelis pradeda reaguoti į prisilietimą.