XXI amžius

Viešpaties gėris Biržų parapijoje

Laikraštyje „Šiaurės Rytai“ lapkričio 2 dieną biržiečiai rado tokį skelbimą: „Mieli biržiečiai, su dideliu džiaugsmu noriu pranešti, jog mūsų parapiją lapkričio 7-10 dienomis vėl aplankys katalikiškos vienuolių brolijos „Tiberiados bendruomenė“ broliai iš Belgijos. Tai jau antras jų apsilankymas Biržuose. Ne pirmus metus gyvenantys Zarasų rajone, Baltriškių kaime, šie žmonės jau puikiai kalba lietuviškai. Jų vienuolinis gyvenimas yra persmelktas maldos dvasios ir pašaukimo apaštalauti. Todėl jie reguliariai keliauja po kaimus, mokyklas ir parapijas, dalydamiesi Dievo artumu ir Jo meile“.
Keturios dienos prabėgo kitaip, neįprastai. Daugelio širdys buvo pripildytos Dievo meilės, visų, kurie dalyvavo susitikimuose su broliais Egidijumi, Pranciškumi ir Bartu.
Lapkričio 7 dieną broliai susitiko su Jaunimo mokyklos auklėtiniais ir mokytojais, šiltai, nuoširdžiai bendravo, susipažino su vienuolijos gyvenimu. „Jaunimas nori gyventi su Dievu, nori Jį pažinti, priimti širdimi, jausti Jį šalia savęs, būti Jo artumoje“, - sakė brolis Egidijus per vakarines šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Vaikams susitikimas paliko didelį įspūdį. O broliai vienuoliai suprato, kad jaunimas nori priimti Dievą. Prieš šv. Mišias klebonas kan. Dalius Tubys prašė pasimelsti už juos, kad jų buvimas tarp mūsų pasiektų kiekvieno širdį. „Kristus kalbėjo palyginimais ir Jo palyginimai giliai įsiskverbdavo į žmonių širdis“, - sakė klebonas.
Kitas dienas broliai vienuoliai daug bendravo su kitomis mokyklomis: „Kaštonų“, „Saulės“ gimnazija, „Atžalyno“ ir „Aušros“. „Visose mokyklose, - džiaugėsi broliai, - buvome labai nuoširdžiai priimti. Visų buvome suprasti ir mes likome labai patenkinti“.
Po šv. Mišių klebonijoje vyko jų susitikimas su maldos grupele, kur nagrinėjo Šventąjį Raštą, aiškinosi, kokiu metodu jį skaityti, aptarė iškilusius įvairius klausimus. Susirinkusieji taip norėjo bendrauti su broliais vienuoliais, kad klebonui kilo rūpestis, kaip prisikviesti vakarienės.
Lapkričio 9 dieną Biržų pilies salėje vyko šventė „Pusdienis kitaip“. Renginį klebonas kan. D.Tubys pradėjo malda. Pilies salėje spindėjo uždegtos žvakutės. Jų liepsnelės atspindėjo susirinkusio jaunimo sielos duris. Atrodė, kad jos plačiai pravertos Jėzui. Tartum kvieste kvietė, klebono žodžiais tariant: „Atėjau, Viešpatie, pas Tave toks, koks esu. Atėjau! Atėjau, nes ieškau Tavęs, Dieve! Ieškau pasaulio triukšme, ieškau savo mokykloje, ieškau čia, šioje salėje. Atėjau į šią šventę tikėdamas Tave rasti!“
Šis jaunimas atrodė toks gražus, linksmas, tartum pražydęs pavasario žiedas, atėjęs čia pasisemti sotinančio vandens iš brolių vienuolių, iš klebono žodžių, lyg iš Šventosios Dvasios šaltinių. Juos tarsi atgaivino dangiškos meilės liepsna. Kiek daug prarado neatėjusieji, kuriems gal buvo įdomiau pasėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio.
Vakare broliai vienuoliai neapleido šv. Mišių. Aukos dalyviais taip pat buvo svečiai, atvykę iš Latvijos, maldos ir šlovinimo grupės. „Garbinkime Dievą Tėvą, Sūnų, Šventąją Dvasią“, - plaukė giesmė iš jaunų giesmininkų krūtinių, pritariant broliui Egidijui gitara.
Išklausiusi Evangelijos skaitinį apie mergaites, su alyvos žibintais belaukiančias ateinant jaunikio, ir klebono paaiškinimą, pagalvojau: „Protingosios mergaitės – tai šis gražus būrys jaunimėlio, papuošęs mūsų šventovę savo atėjimu ir giesmėmis, garbinančiomis Dangiškąjį Tėvą. Šventoji Dvasia, įžengusi į jų širdis, padarė juos geresnius, turinčius alyvos ir žibintų. Jų širdys atsinaujino. Juose nušvito meilės, ramybės saulutė. Jiems buvo čia gera, lengva, malonu būti kartu. Šv. Dvasia, nusileidusi į jų širdeles, savo dieviškais sparnais glostė, gaivino ir gydė jų žaizdeles. Laimingi jie. Pas juos atėjo ir apsigyveno Jėzus“.
Lapkričio 10 dienos rytą broliai lankėsi šeimose. Labai artimai bendravo Rimutės ir Stasiuko Mačiulskių šeimoje. Jie augina du neįgalius vaikučius. Broliai stebėjosi šios šeimos stiprybe. „Šiuose namuose tėveliai, vaikučiai – Regimantas ir Vytukas, močiutė Genovaitė gyveno didelėje Dievo meilėje. Jie vienas kitą nepaprastai myli, susieti glaudžiais Dievo meilės ryšiais. Tėveliai labai stiprios dvasios. Šv. Dvasia, kurią Tėvas jiems atsiuntė Jėzaus vardu, jų gyvenimo varguose yra tikrasis Ramintojas. Ji juos moko, kaip pasiekti amžinąją laimę. Ji teikia stiprybės tikėjime, ištvermės dorame gyvenime. Jie nedejuoja, neaimanuoja, o ramiai priima viską, ką jiems Aukščiausiasis skyrė. Koks gražus pavyzdys visiems parapijiečiams“, - sakė broliai.
Klebonas nelieka nepastebėjęs ir mūsų senelių, kurios dažnai garbina Viešpatį kartu su jaunimu. Jos pačios gieda ir kitus kviečia savo šeimoje būti tvirtomis šaknimis.
Keletą žodžių pasakė ir Latvijos jaunimas, kuris taip pat ieškojo Dievo ir Jį suradęs džiaugėsi, nes jam gera su Juo, gera Jo namuose – bažnyčioje.
Broliai vienuoliai kvietė būti vieninga parapija, būti viena šeima. „Jaunimas ir visi būkime kartu. Mumyse šalia mūsų gyvenantis turi pažinti Kristų“.
Kartu meldėmės už savo, Latvijos ir viso pasaulio bendruomenes. Maldomis lyg žiedu susijungėme su viso pasaulio tikinčiaisiais.
Sekmadienį po Sumos vienuoliai dalijosi mintimis su parapijiečiais, papasakojo apie savo gyvenimą. „Mūsų gyvenime svarbiausia – malda, paprastumas, nuoširdumas. Padedame šeimoms, jaunimui, žmonėms ieškoti Dievo. Organizuojame susitikimus su visuomene, jaunimu. Mums svarbu bendravimas. Padrąsiname tikėjime, mokome atrasti Dievą. Mūsų tikslas - kad visi žmonės, tautos augtų Dievo meilėje“, - sakė brolis Egidijus.
Egidijus su Pranciškumi yra buvę ir Rygoje. Ten lankėsi mokyklose, susitiko su jaunimu, visuomene, nes Rygos jaunimas taip pat trokšta susitikti su Jėzumi.

Leontina MORKVĖNIENĖ
Biržai