Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Jėgos ministrai prieš marionetę

Artėjant Rusijos prezidento V.Putino sugalvotam referendumui Čečėnijoje dėl naujos konstitucijos, prezidento ir parlamento rinkimų, pačioje marionetinėje Čečėnijos valdžioje užvirė nuožmi kova tarp administracijos vadovo Achmado Kadyrovo ir tik lapkričio mėnesį paskirtojo premjero Michailo Babičiaus. Neaišku, kodėl V.Putinas pasirinko A.Kadyrovą, nors puikiai žinojo apie jo aplinkoje klestinčią korupciją bei Rusijos skirtų lėšų „Čečėnijai atstatyti“ besaikį išvogimą. Atėjus M.Babičiui, šis bandė sustabdyti tokį akiplėšišką vogimą ir paskyrė atsakingą už finansus patikimą žmogų. Tai labai nepatiko A.Kadyrovui, kuris jau dabar skelbiasi, kad po kovo 23 dienos numatyto referendumo jis tapsiąs Čečėnijos prezidentu. Toks A.Kadyrovo siautėjimas sukėlė visų trijų Rusijos jėgos struktūrų vadovų nepasitenkinimą, ir jie žengė beprecedentį žingsnį - Rusijos gynybos ir vidaus reikalų ministrai S.Ivanovas, B.Gryzlovas ir Saugumo tarnybos (FST) vadovas N.Petruševas parašė prezidentui V.Putinui memorandumą, kuriame reikalauja pašalinti A.Kadyrovą. Taigi V.Putinui norom nenorom teks reaguoti į šių trijų jėgos ministrų reikalavimą.
Rusijos politiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje po praėjusių metų gruodžio 27 dienos sprogimų Džochargaloje (Grozne), kai buvo beveik visiškai nušluoti nuo žemės vadinamosios Čečėnijos vyriausybės rūmai ir kiti pastatai, tarp jų Federalinės saugumo tarnybos, Teisingumo, Nepaprastųjų situacijų ministerijų bei prokuratūros, pasigirsta vis daugiau komentarų ir samprotavimų, keliančių gana įdomių klausimų. Pirmiausia sprogimo metu, kuris įvyko Grozne pusę trijų dienos, nežuvo nė vienas aukštas pareigūnas. Buvo nesunkiai sužeistas tik vienintelis iš jų, gana žemo rango valdininkas federalinis inspektorius Čečėnijai I.Vagapovas. O svarbiausia, į ką atkreipia dėmesį rusų žiniasklaida ir politiniai stebėtojai, tai, kad nuo sprogimo labiausiai nukentėjo vadinamosios Čečėnijos vyriausybės finansų skyrius ir sunaikinti visi jame buvę dokumentai. Tad dabar niekas ir norėdamas nesužinos, kaipgi buvo panaudoti Čečėnijai atkurti skirti milijardai. Iš to daroma išvada, kad A.Kadyrovas ir jo artimiausioji aplinka galėjo ir organizuoti šį sprogimą. Juk dabar – visi galai į vandenį, ir joks FSB ir FST negalės įrodyti, kad A.Kadyrovas - vagis ir aferistas, akiplėšiškai apvaginėjantis ne tik badmiriaujančią ir šąlančią savo tautą, bet ir federalinį biudžetą. Aišku, ir anksčiau Rusijos jėgos struktūrų, ypač Vidaus reikalų ministerijos ir saugumo struktūrų, vadovybė puikiai žinojo, kas vyksta Kremliaus statytinio A.Kadyrovo aplinkoje. Tačiau po gruodžio 27-osios sprogimo Grozne jų kantrybė trūko. Nors nemaža dalis pavogtų lėšų ir turto teko ir jiems, tačiau kas per daug, tai per daug. Yra dar vienas įdomus faktas, kodėl teroristai, kuriuos V.Putinas paskubėjo įvardyti kaip Čečėnijos prezidento A.Maschadovo žmones, savo sprogmenų prikimšto KAMAZ’o nenukreipė į FST pastatą, o į finansų skyrių. Juk visas operacijas prieš čečėnų laisvės kovotojus rengia ir koordinuoja kaip tik ši žinyba. Jeigu tai būtų organizavęs Šamilis Basajevas ir esą iš vienos arabų valstybės atvykęs į Čečėniją vienas islamistinės organizacijos „Broliai musulmonai“ lyderių Abu al Validas, tai tie tikriausiai būtų nukreipę teroristus į tą taikinį, kur reikia.
Apskritai Kremlius, rengdamas tą „referendumą“ Čečėnijoje dėl konstitucijos, bent jau kol kas siekia įtvirtinti Čečėnijoje A.Kadyrovo ir jo klano valdžią. Aišku, be Rusijos armijos paramos jokia marionetinė valdžia neišsilaikytų nė mėnesio. Tačiau V.Putinas, kaip pažymi politikos apžvalgininkai, galėtų pasirinkti marionetės vaidmeniui priimtinesnį asmenį. Jeigu jau tokių nerandama, tai rodo, kad Kremliaus reikalai Čečėnijoje gana prasti. Tuo labiau kad tos „konstitucijos“ projektą sukūrė pats A.Kadyrovas, o jį patvirtino to paties A.Kadyrovo sukurta konsultacinė taryba. Vėliau jis keletą mėnesių buvo svarstomas Maskvoje ir aprobuotas. Tačiau viskas vyko slapčia, ir nors referendumo data sparčiai artėja, niekas dar nėra matęs galutinio konstitucijos projekto varianto.
Šiaip ar taip, Rusijos prezidentas, prieš dvejus metus pažadėjęs skandinti čečėnų teroristus išvietėje, iki šiol ir skandina, bet nieko padaryti negali. Vyksta dargi atvirkštinis procesas. Čečėnų kovotojai nuolatos naikina ne tik okupacinės armijos karius, bet ir įvairaus lygio marionetinius pareigūnus. O siųsti daugiau armijos į nedidelę Čečėnijos teritoriją nebėra prasmės. Rusų kariškių ir taip jau daugiau negu reikia. Kaip teigė Rusijos etnopolitinių ir regioninių problemų tyrimo instituto direktorius Emilis Painas, Čečėnijos karas nepasibaigs dar mažiausiai 30 metų. Beje, apie tai E.Painas įspėjo dar būdamas prezidento B.Jelcino patarėju. Tada niekas jo nepaklausė. E.Painas primena Kremliui laikytis visiems žinomos taisyklės: nelaikyti armijos toje teritorijoje, kurioje dauguma gyventojų laiko ją priešu. Jeigu, anot E.Paino, per metus nepavyksta pasiekti norimų tikslų, armija neišvengiamai demoralizuojasi. Ir išvada – pasipriešinimo partizaniniai resursai labai išauga.
Oficialiais duomenimis, dabar Čečėnijoje gyvena apie milijoną gyventojų. Vadinasi, yra pusė milijono darbingų žmonių. Tai didžiulis pasipriešinimo rezervas, kuriam jokia armijos grupuotė nieko negali padaryti. Kaip sakė E.Painas, šių resursų pasipriešinimo kovotojams pakaks 30 metų, kaip buvo ir caro generolo Jermolovo laikais. Rusija neturi tokio laiko atsargos. O toliau didinti okupacinės armijos grupuotę nebėra galimybių. Jau ir taip kariškiai stumdosi nugaromis mažytėje teritorijoje ir kaunasi tarpusavyje. „Todėl derybas reikia pradėti jau nedelsiant, nepaisant jokių antiteroristinių operacijų. O pagrindinis patarimas Kremliui: nustoti pagaliau klausyti įvairiausių įtūžusių patarėjų“, - teigė E.Painas.

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija