|
Leidinys vaikams
nuodėmingas laikraštis?
Perskaitęs vasario 7-ąją Kauno dienoje išspausdintą
Remigijaus Jurgelaičio rašinį Klasėse kurdinami spaudos kioskai,
o vasario 20 dienos krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės
laikraštyje XXI amžius užvestą polemiką, kad rengiamas naujas
lietuviškos spaudos draudimo metas ir kad moksleiviškam laikraštėliui
Kregždutė Kauno Dainavos vidurinėje mokykloje, kurioje yra dėstoma
tikyba, užtrenkiamos durys tiesiog amo netekau: nejaugi tokiame
lietuviškame mieste kaip Kaunas doras, vaikams ir moksleiviams leidžiamas
laikraštukas Kregždutė yra tarsi kokia užtaisyta bomba?! Ir
čia gana gudriai sugalvota, t.y. ne atvirai pasisakoma prieš Kregždutę
(tikriausiai prisibijoma mažųjų skaitytojų pasipiktinimo), o suverčiama
kaltė kažkokiems mokykloje steigiamiems kioskams, nors kioskas
tai prekybinis pastatas arba bent jau atskira patalpa, pro kurios
langelį moksleiviams būtų kaišiojama Kregždutė
Tik pamanykite, koks nusikaltimas ir kokia baisi
kontrabanda, kai tikybos mokytoja atneša į klasę Kregždutę,
kuri yra puiki pagalbininkė tikybos pamokose, ir pasiūlo mokiniams
šį laikraštuką įsigyti! Ir už tai tikybos mokytoja vos ne didžiausia
nusikaltėle laikoma! Įsivaizduoju, kaip mane, paprastą pedagogą,
tarsi anų laikų raganą, veda sudeginti ant laužo vien už tai,
kad per dorą moksleivišką leidinėlį noriu įskiepyti savo auklėtiniams
meilę tėvynei Lietuvai, pagarbą istorinei praeičiai, mandagumą,
kultūringumą ir t.t. Tiesa, Dainavos vidurinės mokyklos direktorius
Vytautas Kvederaitis, tarsi anų laikų cenzorius, ar glavlitas,
davęs leidimą prenumeruoti vieną Kregždutės egzempliorių. Ką gi:
nusilenkime gerbiamam direktoriui ir už tą duotą leidimą, bet jeigu
mokykloje yra daugiau vaikų, norinčių skaityti Kregždutę, tai
kodėl šio doro leidinėlio nepapropagavus mokykloje, jo nepasiūlius
čia vietoje, t.y. iš tikybos mokytojos, įsigyti? Netikiu, jog iš
keletą centų tekainuojančios Kregždutės mokytoja darytų kokį biznį.
Didžiai gerbiami, mūsų, paprastų pedagogų, vadovai!
Nebijokime dorovingos Kregždutės ar kitokio dvasingo leidinio
įsileisti į mokyklas, o verčiau susirūpinkime, kad į jas nepatektų
narkotikai ir kitokie kvaišalai
Tad gal verčiau pradėkime dorinį ir dvasinį jaunosios
kartos auklėjimą nuo to paprasto, kuklaus moksleiviams skirto leidinėlio
Kregždutė. O kad ji yra vaikų, moksleivių, studentų, netgi pačių
mokytojų mėgstama ir skaitoma, kalba pačių moksleivių laiškai, nuolat
spausdinami Kregždutėje.
Štai vasario 25 dienos 8-ajame Kregždutės numeryje
Merkinės V.Krėvės vidurinės mokyklos moksleivė Rita Kibildytė rašo
(cituoju visą jos rašinį):
Labas, Kregždute!
Aš esu Rita. Visai mūsų klasei patinka skaityti
tavo laikraštuką. Iš jo mes daug dainų ir eilėraštukų išmokstame.
O labiausiai patinka rebusai, kryžiažodžiai, kuriuos sprendžiame
kartu su savo mokytoja Zita. Be to, Kregždutė mus moko, kad reikia
nebūti savanaudžiais, moko gerbti vyresnius ir neskriausti mažesnių
už save. Iš Kregždutės sužinome, kaip galima patiems pasigaminti
skanių patiekalų. Daug įdomių dalykų sužinome ir apie gamtą.
Man labai patinka šarados, gaila, kad jų retai
būna Kregždutėje. Tikiuosi šiame laikraštėlyje rasti dar daug
įdomių dalykų ir užduočių. Todėl žadu prenumeruoti ir skaityti Kregždutę.
O tokių atsiliepimų yra vos ne kiekviename Kregždutės
numeryje. Tad sakykite: ar mes, suaugusieji, vertiname Kregždutę,
ar jos skaitytojai? Ir kai Kregždutei iškyla pavojus nustoti eiti,
tiksliau, nebeskraidyti, kiek liūdnų laiškų pasipila Kregždutės
redakcijai ne tik iš vaikų, moksleivių, studentų, mokytojų, bet
ir iš moksleivių tėvų! Taip, moksleiviai neturi pinigėlių ir jie
nėra pajėgūs išlaikyti Kregždutę, todėl, užuot draudę ją įsileisti
į mokyklas, turėtume mes, pedagogai, pasitelkę tėvus, padėti šiam
leidinėliui prenumerata, kad jis gyvuotų, džiugintų mūsų moksleivius,
skiepydamas jiems dorą, dvasingumą, meilę bei pagarbą viskam, kas
gražu ir kilnu. Patikėkite, jeigu kiekvienoje šeimoje, kurioje yra
vaikų, ant stalo puikuosis Kregždutė, o ne laikraščiai, kuriuose
pilna nuogybių ir nešvankybių, tuomet ir šeimoje tvyros dorinė aplinka.
Tad telieka nuoširdžiai padėkoti Kregždutės
redaktoriams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui už tą milžinišką,
menkai apmokamą triūsą leidžiant dorovingą leidinėlį mūsų moksleiviams,
kuriuo ir mes, pedagogai, galime puikiai pasinaudoti ugdydami jaunąją
kartą. Tuo pačiu norisi padėkoti ir laikraščio XXI amžius redakcijai,
kurios dėka finansuojama ir leidžiama Kregždutė.
Na, o tiems, kurie Kregždutę prilygina kažkokiai
užtaisytai bombai, kuri gali nunešti vos ne visą mokyklos pastatą
arba pakenkti mokyklos autoritetui, siūlyčiau patiems geriau susipažinti
su Kregždute, ją dažniau pavartyti, pasidomėti, kaip šį leidinėlį
mokytojai naudoja pamokose, ir pamatysite, jog moksleiviams leidžiama
Kregždutė nėra jau toks nuodėmingas laikraštis.
Pranciškus ŽUKAUSKAS,
mokytojas
Šilalė
© 2004 "XXI amžius"
|