Atnaujintas 2005 balandžio 22 d.
Nr.31
(1332)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kartu šventė ir liūdėjo

Tik neseniai sklaidėme Šilainių Šv. Dvasios parapijos laikraštį, kurio užrašas pirmame puslapyje skelbė, jog „Velykos – džiaugsmo šventė“. Toliau buvo ne mažiau džiugus Atvelykis, ypač mėgstamas vaikų.

Tėvynės sąjungos Šilainių skyrius norėjo tą šventišką nuotaiką pratęsti. Skyriaus pirmininkė Danguolė Juralevičienė, išradinga renginių organizatorė, ir šį kartą buvo numačiusi surengti tradicinį Atvelykį. Vieni skyriaus nariai turėjo paruošti margučius, kiti – lietuviškus valgius, treti – kitus darbus atlikti. Mūsų išrinktas deputatas Rimantas Dagys žadėjo parūpinti prizų, skanėstų. Šventės programoje buvo liaudies žaidimai, margučių šventė. Deja... Atvelykio išvakarėse, vėlų vakarą, per pasaulį nuskriejo liūdna žinia – mirė popiežius Jonas Paulius II.

Ankstų sekmadienio rytą, atskubėję išklausyti šv. Mišių, parapijiečiai pamatė prie bažnyčios iškeltą Vatikano baltai geltoną vėliavą su gedulo kaspinu. Gedėjo visas pasaulis, visur – susikaupimas ir rimtis. Parapijiečiai po šv. Mišių rinkosi į Šv. Mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacijos salę. Buvo daug jaunimo, vaikų, neįgaliųjų. Dalyvavo ateitininkai, moksleiviai, parapijiečiai Tėvynės sąjungos nariai. Buvo ką prisiminti, pasidalyti įspūdžiais. Salė buvo pilnutėlė.

Šilainių Šv. Dvasios parapijos laikraščio vyr. redaktorė Alma Mieliauskienė padeklamavo savo kūrybos religinių eilių ir komentavo per televizorių rodomas Popiežiaus keliones po pasaulio šalis. Pamenate, minios žmonių sveikino Popiežių šaukdami: „Mes mylim tave!“, o Popiežius šypsodamasis atsakydavo: „O aš – jus myliu!“

Liūdnais įspūdžiais pasidalijo moteris, budėjusi Šv. Petro aikštėje ketvirtadienį, Popiežiaus priešmirtinės kančios savaitę.

Gydytoja piligrimė Danutė Čekanauskaitė papasakojo apie patirtus įspūdžius piligriminėse kelionėse, apie jų svarbą žmogui. Ji ragino vykti į tas keliones, artimas ir tolimas – į Šiluvą, Keturnaujieną, Medžiugorję, Lurdą, Romą. Tos kelionės suteikia daug stiprybės, atgaivina dvasiškai.

Apie tą didelę pasaulio netektį kalbėjo mons. Lionginas Vaičiulionis, Šilainių Šv. Dvasios parapijos klebonas. Jis pasakojo apie Popiežiaus vaikystę, jo motiną. Motina, kaip sakė monsinjoras, buvo kilusi iš lietuviškos kunigaikščių Sapiegų giminės, tėvas – lenkų karininkas. Iki šešerių metų jaunasis Vojtyla kalbėjo lietuviškai. Motinai mirus, tėvo antroji žmona buvo lenkų tautybės ir namuose jau buvo kalbama tik lenkiškai. Bet Popiežius stengėsi nepamiršti lietuvių kalbos, progai pasitaikius kalbėdavo lietuviškai, tobulino savo kalbą. „Pusė mano širdies priklauso Lenkijai, o kita pusė širdies priklauso Lietuvai“, – yra sakęs popiežius Jonas Paulius II.

Seimo narys R.Dagys, sveikindamas susirinkusius žmones Atvelykio proga, kalbėjo: „Šios dienos Atvelykis – tai sumaišyta diena, šventė ir liūdesys. Toks yra gyvenimas. Kas bus toliau? Neseniai grįžau iš Briuselio, kuris paliko liūdną vaizdą. Kodėl Briuselyje nėra belgų? Kad toks likimas neištiktų ir mūsų miestų – Kauno, Vilniaus, turime dažniau bendrauti, susitikti, polemizuoti. Kaimuose lengviau susikuria bendruomenės, miestuose – sunkiau. Mums būtina sukurti stiprią Šilainių bendruomenę“.

Kęstučio Genio eiles deklamavo D.Juralevičienė. Jo poezijos posmai visada žadina žmonių sąžinę, nes poetas mylėjo tiesą ir tėvynę.

Renginio pabaigoje vyko vaišės. Linksmybių nebuvo. Visiems buvo suprantama, kad tokią liūdną dieną linksmintis nedera. Buvo pasidalyta margučiais, išmėgintas jų stiprumas, įvertintas gražumas. Vaikai džiaugėsi skaniomis vaišėmis. Daugelis gavo suvenyrų.

Šilainiuose yra daug veiklių, sumanių žmonių, todėl tikėtina, jog juose susitelks stiprus visuomenės branduolys, bus tvirta Šilainių bendruomenė.

Olga ŽILINSKIENĖ

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija