| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Kauno ) dekanate Vienuolyno ansambliu rūpinsis nauja bažnyčios taryba
Pažaislis. Trijų karalių dieną Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje susirinko gausus tikinčiųjų būrys. Į iškilmes atvyko Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Kazimieras Kuzminskas, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, kiti žinomi asmenys, nemaža grupė jaunimo. Šv. Mišias aukojęs kun. Ramūnas Mizgiris, OFM, pašventino mažus kreidos gabaliukus, kuriais tikintieji grįžę namo galėtų užrašyti tris šventas raides +K +M +B virš durų staktoje, kurios reiškia trijų karalių vardus Kasparą, Merkelį, Baltazarą. Po kun. R. Mizgirio palaiminimo Šv. Kazimiero seserų kongregacijos atstovė sesuo Julita suteikė žodį naujiems Pažaislio bažnyčios tarybos nariams. Tad prie pagrindinio altoriaus išsirikiavo naujai sudarytos Pažaislio bažnyčios tarybos nariai Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, meno istorikas Mindaugas Paknys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, teisės dr. Irmantas Norkus, žurnalistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė. Sąraše paminėti arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, aktorė, rašytoja Doloresa Kazragytė, Kazickų šeimos fondo vadovas Zenonas Bedalis, firmos YIT Kausta generalinis direktorius Antanas Butkus prisistatyme nedalyvavo. Dalyvavusieji viešai pasirašė pasižadėjimo dokumentą, kad aktyviai dalyvaus tarybos darbe, rūpinsis bažnyčios ir viso ansamblio būkle. Bažnyčioje šv. Mišiose dalyvavo ir pirmosios iniciatyvinės grupės Pažaislio baroko architektūros ansambliui gelbėti nariai. Į grupę įeina Kauno vicemeras K. Kuzminskas, architektūros daktaras prof. Jonas Minkevičius, ZONTA klubo narė, architektė Lolita Vyžintienė, menotyros dr. docentė Laima Šinkūnaitė, architektė Apolonija Nistelienė, leidyklos Naujasis amžius direktorė Livija Šiugždienė ir kiti. Ši iniciatyvinė grupė daug nuveikė, kad Lietuvos vyriausybinės institucijos susirūpintų įžymiuoju Pažaislio kamaldulių vienuolynu ir bažnyčia. Grupės pastangomis iš Vyriausybės rezervo fondo buvo gauta 50 tūkst. litų bažnyčios šildymui, taip pat Vyriausybė paskyrė 90 tūkst. litų ansamblio tvoros remontui, buvo gauta lėšų ir iš Kauno savivaldybės. Gaila, iniciatyvinės grupės nariams nebuvo pasiūlyta įeiti į naujai sudaromos tarybos sudėtį. Iniciatyvinės grupės nariai linki naujajai tarybai sėkmingo darbo, tačiau kartu pergyvena, kad siekiant vystyti Pažaislio ansamblį turizmo tikslais, nebūtų jame statomi viešbutis ar rengiami, pavyzdžiui, vyno rūsiai. Labai būtų gera rengti ilgalaikes ekspozicijas, iš kurių galima būtų gauti lėšų ansamblio išlaikymui. Tokiu pavyzdžiu galima būtų imti Melko (Austrija) benediktinų vienuolyno ansamblį, globojamą UNESCO ir esantį didžiausią Europoje tokio pobūdžio objektą per metus vienuolyno ekspozicijas aplanko apie pusantro milijono lankytojų. Beje, ir Pažaislio ansamblį galima padaryti UNESCO globojamu ansambliu vien dėl jame esančių vertingų freskų tokį pasiūlymą iškėlė klubas ZONTA, savivaldybė, taip mano ir arkiv. S. Tamkevičius. Gaila, kad iniciatyvinės grupės nariams nebuvo pasiūlyta toliau rūpintis ansamblio būkle tarybos sudėtyje. Į tarybą nepakviesta ir ansamblio eksploatacijai reikalingas lėšas skyrusi verslininkė Eda Krasnadomskienė. Gal galima būtų abejoms grupėms artimiausiu metu susėsti prie apskrito stalo ir dialogo keliu išspręsti šį klausimą? Juk šis ansamblis bendras mūsų valstybės kultūros prestižo reikalas. Šv. Kazimiero seserų kongregacija šventoriuje paruošė kuklias vaišes religinės bendruomenės nariams, svečiams. Visi dalyviai vaišinosi kava, arbata, sausainiais, saldainiais ir... kamaldulių duona. Seserys labai stengėsi šią duoną iškepti pagal vieną seniausių legendinių receptų. Legendą papasakojo sesuo Lidija. Legenda rasta Italijos kamaldulių archyve aukso apvadais papuoštoje knygoje (kažkada ji buvo pavogta). Pasakojama, jog seniai seniai, kai šv. Romualdas su pirmaisiais pasekėjais dar gyveno kalnų olose, miegodavo po galva pasidėję akmenis, o gerdavo tyrą kalnų ežero vandenį, kasryt du balandžiai atnešdavę jiems duonos, kurią valgydami jausdavo ypatingų Rojaus sodo vaisių skonį ir apsvaigdavo lyg nuo stipriausio vyno. Šią istoriją eremitai (atsiskyrėliai) senoliai perduodavo iš lūpų į lūpas savo jauniesiems broliams, o praėjus keliems amžiams, kamaldulių ordinui įsikūrus Lietuvoje ir Lenkijoje, brolis Mykolas panoro iškepti tokią duoną, bet niekas iš senolių vienuolių nežinojo nei tikslaus recepto, nei tikrosios sudėties... Kiekvieną vakarą brolis Mykolas ateidavo prie šv. Romualdo paveikslo maldauti paslaptingosios duonos recepto. Kartą jis susapnavo šventąjį, kuris laužė duoną, davė jam ir papasakojo, kaip ją iškepti. Iki šių dienų kamaldulių duona pasiekia mūsų stalą... Atsiranda ji paslaptingai: galbūt kepama pagal senąjį vienuoliui Mykolui sapne apreikštą receptą, o gal į Pažaislio eremitoriumą (trijų aukštų bokštas K.D.) nakčia ją atskraidina du Rojaus balandžiai... Tokia yra įspūdinga legenda apie kamaldulių duoną. Trijų karalių šventė pirmą kartą kauniečiams padovanojo galimybę paragauti šios legendinės duonos. Kazimieras Dobkevičius Autoriaus nuotrauka
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |