Atnaujintas 2008 m. spalio 22 d.
Nr. 80
(1673)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mokslinė fantastinė dailė

Dailininkas Stasys Povilaitis

Saulutė dėl dienos

Šeimos, meilės ir draugystės kosmosas

Dangus ir žemė, gėris ir blogis

Amžinasis žydėjimas

Iki begalybės ir toliau

Fantazija – tikėjimo, mokslo, technikos, meno kūrybinių ieškojimų žvalgyba. Fantastika žadina visuomenės domėjimąsi religija, mokslu, technika, daile, literatūra, medicina. Ji ugdo supratimą apie ateitį, jaunimą skatina rinktis techniko, inžinieriaus, mokslininko, kariškio, mediko specialybes, į žemiškas problemas moko žvelgti iš absoliuto pozicijų, tai yra iš kosminio aukščio.

Stasys Povilaitis – pirmasis ir vienintelis Lietuvos dailininkas, ėmęsis mokslinės fantastikos. Per meną savitu mąstymu ir matymu jis žvelgia į žmogų, Lietuvą, Europą, žmoniją, žemės planetą, saulės sistemą, planetą po keliolikos, keliasdešimt, keleto šimtų metų. Jis yra dailininkas optimistas, romantikas, „gerietiškas“ pranašas.

S. Povilaitis baigė Vilniaus vakarinę dailės mokyklą, Kauno politechnikos institutą. Šimtai jo grafikos darbų, iliustracijų, piešinių, karikatūrų, portretų, draugiškų šaržų buvo spausdinta laikraščiuose, žurnaluose, knygose. Kai kurie jų buvo spausdinti ar perspausdinti užsienio leidiniuose. Jis dalyvavo daugelyje fantastų parodų Europoje, Azijoje, Amerikoje, geriausius savo grafikos darbus buvo pateikęs į tris tarptautinius mokslinės fantastinės dailės konkursus, už kuriuos porą kartų buvo premijuotas. Viena iš premijų – turistinė kūrybinė kelionė į anuometinės SSRS Tolimuosius Rytus.

S. Povilaitis surengė arti trijų dešimčių personalinių parodų „Kauno“ ir „Santakos“ kino teatruose bei Kauno oro uoste, Šakių kultūros namuose, Tauragės liaudies meno klube „Versmė“, Alytaus kino teatre, Utenos kraštotyros muziejuje, Vilniaus planetariume ir kitur. Su savo dailės darbais jis buvo nukeliavęs į Maskvą, jo paroda buvo eksponuojama Maskvos literatų namuose, Buriatijoje, Jakutijoje, Tiumenės srityje, Latvijoje, Estijoje ir dar daug kur kitur. Įdomiausia, įsimintiniausia paroda surengta  Kosmonautų ruošimo centre žvaigždžių miestelyje 1976 metais. Tai pirmoji ir vienintelė lietuvio dailininko paroda „Žvaigždėse“. Parodos metu autorius susitiko ir bendravo su keliolika pirmųjų kosmonautų, kosmonautų ruošimo specialistų, inžinierių, mokslininkų. Įdomiausia pažintis buvo su kosmonautais Aleksiejum Leonovu bei Georgijum Grečka. Beje, A. Leonovas yra dar ir dailininkas tapytojas fantastas.

Dailininkas į spaudą rašo dailės, literatūros, kultūros mokslo, sveikos gyvensenos klausimais, ruošia interviu su įžymiais žmonėmis, iliustruodamas juos savo paties pieštais portretais, kuria eilėraščius, dainas. Kai kurioms iš dainų pritaiko melodijas ir pats jas atlieka. Dailininkas beveik penkerius metus pas profesionalius solistus mokėsi dainavimo meno, užrašė daug pokalbių su pagyvenusiais žmonėmis kraštotyros tema – apie prieškario Lietuvą, karus, tremtį, pokarį, carizmą, emigracijas ir pan.

S. Povilaitis dirbo techniku, inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, konstravimo grupės viršininku įvairiuose institutuose, korespondentu laikraščių redakcijose, dailininku gamykloje ir ministerijose, direktoriaus pavaduotoju kultūrai kurorte, Liaudies teatro režisieriumi. Dabar dirba kūrybinį darbą, priklauso Tautodailininkų sąjungai, Žurnalistų draugijai, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungai, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijai ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, yra Vilniaus miesto savivaldos narys, Šeškinės seniūnijos bendruomenės savivaldos narys.

S. Povilaitis gimė 1943 metais Šakių rajono Juniškių kaime ūkininko, buvusio politinio kalinio Vlado Povilaičio ir dailininkės Antosės Endriukaitytės šeimoje. 1948 metais A. Povilaitienė su sūnumis Algimantu ir Stasiu buvo įtraukti į tremiamų į Sibirą sąrašus. Vežimo išvakarėse pabėgo ir slapstėsi Šakių ir Kauno rajonų kaimuose iki chruščioviškojo atšilimo. Buvę stambūs ūkininkai tapo beturčiai, benamiai, bežemiai... 1950 metais iš lagerio grįžo Stasio tėvas Vladas – labai iškankintas, palaužtas, slapstėsi toliau, bijodamas, kad gali būti ištremtas.

1955 metais Povilaičiai apsigyveno Šakiuose. Tėvas tebegyveno Kaune ir Kauno raj. Amalių kaime. Savaitgaliais pradėjo atvažiuoti pas žmoną ir sūnų į Šakius. Stasys mokėsi Šakių vidurinėje mokykloje. Dešimtą ir vienuoliktą klasę lankė Šakių darbininkų jaunimo vidurinėje, o dieną dirbo Šakių rajono ligoninėje dažytoju, vėliau – valstybinio draudimo inspekcijoje agentu, galop – buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate meistru. 1964 metais, kai Stasys mokėsi Aukštojoje technikos mokykloje, visi Povilaičių šeima apsigyveno drauge Žaliakalnyje.

Paroda, skirta autoriaus 65-osioms gimimo metinėms, atidaryta rugsėjo 27 dieną Šakių rajono Briedžių gyvenvietės kultūros centre (nuo Šakių 7 km link Plokščių). Joje S. Povilaitis eksponuoja geriausių grafikos darbų atspaudus, piešinius bei tapybos darbus, sukurtus per penkiasdešimtmetį. Grafikos darbai atspausti iškilaus cinko, arba autocinkografijos, oforto, originalia, jo paties sukurta „Povista“ technika.  Ši paroda tapo nuolat veikiančia ekspozicija, ją dailininkas žada nuolat papildyti naujais darbais, tobulintiu ten eksponuojamus, šefuoti dailei gabius aplinkinių kaimų vaikus.

Stasio grafikoje, piešiniuose ir iliustracijose daug tikėjimo, optimizmo dvasios, erdvės, giedros, šviesos ir šilumos. Jo kosmosas nėra šaltas ir be gyvybės, o žydintis, žaliuojantis, kaip žemės gamta.

Parengė I. D.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija