|
Kai nuovoka sėdmenyse
Eglės Samoškaitės straipsnyje Sovietų kariams pagarba už Gazprom pinigus (DELFI, 2010 vasario mėn. 23 d.) rašoma, kad, pasak Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininko Juliaus Deksnio, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda sutikimą įrengti ugnies aukurus jau davė, o Šiauliai leido Amžinąją ugnį kūrenti švenčių metu. Pašnekovas neslepia, kad sumanymą finansuoti pažadėjo su Kremliumi siejama Rusijos dujų įmonė Gazprom.
Civilizuotose šalyse garbingai kovoję ir žuvę priešų kariai buvo pagerbiami taip pat kaip ir savi, jiems buvo statomi vienodi paminklai. Taip elgėsi lietuviai su jais kariavusiais ir žuvusiais lenkų kariais prie Giedraičių ir Širvintų. Tik sovietai barbariškai elgėsi su priešiškos šalies kariais: SSRS vokiečių karių kapinių nėra, tarsi nebūtų buvę žuvusiųjų. Tačiau Amžinąją ugnį, išskirtinę pagarbą žuvusių karių atminimui, civilizuotos valstybės įrenginėjo saviems kariams. Kol Amžinoji ugnis nedega saviems kovotojams už laisvę Lietuvos sostinėje bei straipsnyje minimuose miestuose, žibinti ugnį kitų valstybių kariams ne tik nedera, bet ir prilygsta savųjų nustūmimui į užmarštį. Akivaizdu, kad kai valdininkai išgirsta apie nemokamą gazą, sveika nuovoka persikrausto į sėdmenis.
Algimantas Zolubas
© 2010 XXI amžius
|