|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Valstybės kūrėjai Stabtelėjimas prie prezidento A. Stulginskio asmenybės Zigmas Tamakauskas Rugsėjo 22 dieną sukako 47 metai nuo pirmojo konstitucinio Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio mirties. Jis prie mūsų valstybės vairo su savo kūrybine energija demokratiškai išrinktas stovėjo šešerius metus. Būdamas vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų ir jos programos kūrėjų, rūpinosi krikščioniškos demokratijos idėjų plėtojimu bei įgyvendinimu, visapusišku Valstybės stiprinimu. A. Stulginskis reikalavo, kad kariuomenės vadai būtų susipratę lietuviai, savo krašto patriotai, neabejingi Lietuvos nepriklausomybei žmonės. Jis rūpinosi Lietuvos mokslo plėtra, dėjo pastangas, kad būtų įvykdyta žemės reforma. Jis rašė: Žemės reforma Lietuvoj neatidėliotinas klausimas. Greta didelių dvarų skursta bežemių ir mažažemių minios. Lietuvos demokratinėje respublikoje neturės būt sūnų ir posūnių. Lietuva niekam nebus pamotė. Mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėms... Prezidentaujant A. Stulginskiui buvo išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, suorganizuoti mūsų tautinės kultūros židiniai, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai, buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta garsioji žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų, įvesta stipri to meto valiuta (lietuviškas pinigas litas), priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę. Jis visada pasižymėdavo kuklumu, sąžiningumu ir dideliu darbštumu, nemėgo pramogų, pobūvių, tuščių kalbų. Šios savybės reiškėsi ir vėliau, jam ūkininkaujant Kretingos rajone. |
||
|
|
||
Valstybės kūrėjai Vyskupo Justino Staugaičio minėjimas Seinuose Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas Šiemet minime 150 metų nuo vyskupo Justino Staugaičio vieno ryškiausių Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios Lietuvoje veikėjų gimimo. Renginiai, skirti šios asmenybės paminėjimui jau įvyko ir vis dar vyks ne tik įvairiose vietose, susijusiose su iškiliąja asmenybe, bet ir už Lietuvos ribų. Rugsėjo 23 dieną toks renginys vyko Seinuose, Lenkijoje. Būsimasis vyskupas Justinas Staugaitis čia 18851890 metais studijavo tuometinėje Seinų kunigų seminarijoje, vėliau kunigavo įvairiose šios vyskupijos parapijose, dirbo vikaru ir Varšuvoje. Rugsėjo 23 dienos rytą į buvusius Seinų kunigų seminarijos rūmus, esančius šalia buvusios senosios Seinų vyskupijos Katedros Bazilikos, rinkosi gausus būrys konferencijos ir parodos atidarymo dalyvių. Nuotraukų, dokumentų kopijų, atspindinčių vysk. J. Staugaičio gyvenimą ir veiklą, parodą surengė Seimo grupės, besirūpinančios šios iškilios asmenybės paminėjimu, nariai ir atstovai. Seinuose vykusioje konferencijoje dalyvavo vietinės lietuvių bendruomenės nariai, Seimo narių grupė, vadovaujama Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Raimundo Paliuko, Seinų klebonas ir dekanas kun. Zbignievas Bzdakas, Punsko klebonas kun. Česlovas Baganas, Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas Vaclav Stankevič ir darbuotojai, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, vyresnieji lietuvių Žiburio mokyklos moksleiviai bei jų mokytojai, vyskupo J. Staugaičio giminaičiai. |
||
|
|
||
Likimai Kunigas, žydų gelbėtojas, politinis kalinys Kun. Antano Juškos (1906 04 241929 05 251991 02 15) 110-osioms gimimo metinėms
Antanas Juška gimė 1906 m. balandžio 28 d. Subačiaus miestelyje, Kupiškio rajone. Antano tėvai Juozapas Juška ir Domicelė Valaitė-Juškienė buvo ūkininkai. Jiems gimė dar trys berniukai Jonas, Pranciškus ir Povilas. Jonas ir Pranciškus mirė būdami kūdikiai. Tėvai buvo labai darbštūs, o tėvas turėjo gerą galvą ir auksines rankas. Kas tik ūkyje buvo reikalinga, pasidirbdavo pats, tik nesiėmė kalvystės ir siuvėjo amato. Nuolat patarnaudavo kunigams bažnyčioje ir ūkyje, pasistatė dailų, anais laikais madingą vienaukštį dviem galais namą su stikliniu prieangiu. Tais laikais jų namas buvo bene gražiausias Subačiaus miestelyje, gražesni tik klebonija ir špitolė. 1909 metais Juozapas ir Domicelė Juškos pirko didesnį ūkį Palėvenės parapijoje Pamarnakių kaime. Persikraustę į naują vietą tapo tikrais palėveniečiais. Antanuką atsivežė vos sulaukusį trejų metų. Pamarnakiai kaimas 9 kilometrai į pietvakarius nuo Kupiškio. Per kaimą teka dešinysis Lėvens intakas Marnaka. Atėjo laikas, kai Antanukui sukako septyneri ir reikėjo galvoti apie mokslus. Artimiausia mokykla buvo Palėvenėje, už 23 kilometrų. Todėl tėvai nutarė sūnų mokyti namie. O kas mokys? Brolis Povilas kasdien į mokyklą eina, tėvas laiko neturi. Jis tik elementorių nupirko. Kokie gražūs jame paveiksliukai... Antanuką ėmėsi mokyti motina. Ligi Kalėdų elementorių Antanukas išėjo kaip reikiant. O toliau? Toliau didysis žinių šaltinis, stora, stora maldaknygė! Motinai verpiant Antanukas šalia jos sėdėdamas skaito ir skaito. Jei žodį perskaito ne taip, motina pataiso. Motina rašyti nemokėjo, tėvas gal kiek ir mokėjo, tačiau vaiko mokyti nesiėmė. Taip praėjo visa žiema. Tuometinį žurnalą Šaltinis Antanukas jau perskaitydavo ligi paskutinio puslapio. Kitą žiemą pakartodavo, ką buvo išmokęs pernai. Tėvai labai norėjo Povilą išleisti į mokslus, o Antanuką užsiauginti ūkininku. Išėjo priešingai... Devynerių metų Antanuką prileido Pirmosios Komunijos. Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |