2016 m. gruodžio 16 d.    
Nr. 47
(2215)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gyvename ir kuriame tą dangų, kurį pradedame čia, žemėje, o pratęsime amžinybėje

Dr. Roma Zajančkauskienė

Parodos dalyviai atidarymo metu

Religinio meno parodų Lietuvoje ištakos siekia tarpukarį, 1935–1940 metus. Katalikai intelektualai Kauno seminarijos patalpose įkūrė Bažnytinio meno muziejų ir ėmė rengti parodas. Tradicija buvo atgaivinta 1994 metais Kaune menotyrininkės dr. Laimos Šinkūnaitės. Nuo 2002 metų parodos rengimo estafetė perduota Birštono sakraliniam muziejui. Šiemet katalikai dailininkai kviečia išvysti religinės kūrybos darbus jau XIV parodoje „Gloria Deo“. Joje dalyvauja 42 dailininkai. Tapybos darbai parodoje užima didžiąją dalį ekspozicijos – pateikti 27 tapybos darbai. Parodoje rodoma 10 tekstilės kūrinių, 11 medžio skulptūrų, penkios ikonos, po tris keramikos ir juvelyriškos darbus. Paroda ragina diskutuoti apie katalikiškojo, religinio ir sakralaus meno santykį. Religinio meno kūrėjai kviečia svarstyti apie savo santykį su Kūrėju, kūrinija.


Nelietuviai – Lietuvai

IV tarptautinis dvasinės poezijos festivalis „Pokrova“

Laimutė Debesiūnienė

Forumo dalyviai

Spalio 16 dieną Kauno Stačiatikių cerkvėje vyko IV tarptautinis dvasinės poezijos festivalis „Pokrova“. Gal kiek neįprastas pavadinimas... Katalikai tokios šventės neturi ir vadina Švč. Mergelės Marijos Užtarytojos švente. Ji atėjo iš Bizantijos. Žmonės cerkvėje pasislėpė nuo priešų ir meldė Švč. Mergelės Marijos pagalbos. Ji apgaubė stebuklinga drobule ir išgelbėjo... Tokią ją matė žmonės. Tokia ji vaizduojama ikonose. Šią istoriją metraštyje perskaitė Vladimiro kunigaikštis Andriejus Bogoliubskis. Tai jam padarė didžiulį įspūdį ir jis šią šventę įvedė savo kunigaikštystėje. Paskui ji paplito visoje Rusijoje ir už jos ribų. „Pokrova“ – rudens ir žiemos susitikimo laikas, kai laukuose nudirbti darbai, kai žmonės gali pabūti kartu, pabendrauti.

Su Kauno arkivyskupijos svečių namuose apsistojusiu vengrų poetu Aronu Gaalu iš vakaro buvome nusprendę į festivalį eiti pėsčiomis, pakeliui apžiūrėti Laisvės alėją, tačiau rytą mūsų planai kiek pasikeitė – nuėjome į šv. Mišias Švč. Trejybės (Kunigų seminarijos) bažnyčioje. Laibai gaila, kad po pamokslo teko išeiti...


Muzika, įkūnijusi senuosius Benediktboerno vienuolyno raštus

Rimantas Klevečka

Gruodžio 14 dieną, trečiadienį, Kauno valstybinės filharmonijos scenoje Kauno valstybinis choras, diriguojamas Petro Bingelio, klausytojus džiugino muzikos ir žodžių žaisme žaižaruojančia Karlo Orffo kantata „Karmina Burana“ („Carmina Burana“).

Iškiliausias K. Orfo kūrinys

Vokiečių kilmės kompozitorius Karlas Orfas (Carl Orff) gimė 1895 metais Miunchene. Mokėsi šio miesto muzikos akademijoje, dirbo Manheimo ir Darmštato operos rūmuose. 1925 metais įkūrė „Giunter“ („Günther“) gimnastikos, meno ir muzikos mokyklą, kurioje ugdė jaunuosius muzikus bei vystė muzikinės pedagogikos teoriją. Nacių režimo laikotarpiu „Karmina Burana“ sulaukė didelio populiarumo ir iki šiol yra kompozitoriaus kūrybos šedevras. Pats muzikas savo leidėjui 1937 metais rašė: „Viską, ką aš iki šiol sukūriau, o Jūs, deja, išleidote, galite sunaikinti. Mano kūrinių rinkinys prasideda nuo „Carmina Burana“. Tokį įsitikinimą nulėmė ne vien stulbinantis kantatos pasisekimas, bet ir nuojauta, kad parašytas bene pats populiariausias XX amžiaus muzikos kūrinys.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija