„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2016 m. spalio 21 d., Nr.10 (202)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Tikėjimo žygis Dievo Motinos garbei

Su žygio iniciatoriumi
vyskupu Eugenijumi Bartuliu

Išlydi gimnazijos administracija

Pasistiprinimas poilsio minutėmis

Šiais metais keturioliktąjį kartą Baisogalos gimnazijos komanda dalyvavo tarptautiniame piligriminiame žygyje Kryžių kalnas–Šiluva, kurį organizuoja Šiaulių vyskupija.

Rugsėjo 9–11 dienomis kartu su daugiau nei 700 piligrimų pėsčiomis ėjome iš Kryžių kalno į pirmąją Europoje Švč. Dievo Motinos apsireiškimo šventovę Šiluvoje pasveikinti Švč. Mergelę Mariją su gimtadieniu. Įveikti daugiau kaip 70 kilometrų per tris ypač saulėtas dienas nėra lengva, bet su šauniu būriu ir su žygio siela, Katechetikos centro vadove, pagrindine koordinatore Danute įmanoma. Didžiausią pagarbą skiriame ir mūsų žygio iniciatoriui Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, kuris visada buvo su mumis: drąsino, vienijo malda, giesme, šypsena, jaunatviškumu ir entuziazmu. Jau vien tas vyskupo šūksnis po saldžios poilsio minutės – „Ant arklių!“ – uždega ir įpareigoja ištverti.

O žmonių gerumas! Visos kelionės metu pakelėse kaimų žmonės vaišino piligrimus sodo gėrybėmis, sausainiais, pyragais, saldainiais, sumuštiniais, sūriu, medumi, kepta duona, duoda atsigerti vandens, pieno ar kompoto... Patyrėme ir ypatingą tarpusavio bendrystės jausmą. Turėjome galimybę vieni kitiems pagelbėti geru žodžiu, maistu, vandeniu ar net batais pasidalinti! Jautėmės lyg seserys ir broliai. Patarnavimu stiprinome vieni kitus. Ačiū visiems: Valstybės sienos apsaugos tarnybai, maltiečiams, visą kelią lydėjusiems greitosios pagalbos medikams, policijos ekipažui, organizatoriams Šis žygis – krikščioniškos pamokos praktika, nes gali įvertinti save, ugdyti valią, mandagumą, patarnavimą, bendrystę (net ir su užsieniečiais), įpareigoja kontroliuoti savo elgesį ir garbingai ištverti siekiant tikslo.

Kepino saulė, varvėjo prakaitas, kuprinės spaudė pečius, kojos nukentėjo, o veidus nudegėme labiau nei vasarą! Bet gera nuotaika mus lydėjo ir turėjome jėgų dar šokti vakarais vykusiuose koncertuose. Ir vis dėlto paskutiniai kilometrai buvo patys smagiausi. Piligrimai skandavo: „Mes atėjom! Ū! A! Šiluva!“ Pravažiuojantys automobiliai sveikino signalais, žmonės pasitikdami mojavo, linkėjo ištvermės, braukė ašarą džiaugdamiesi šauniu jaunimu. Kelionę pradėjome ir baigėme iškilmingomis šv. Mišiomis, sveikindami Dievo Motiną ir atiduodami jai visas savo intencijas ir nuovargį kaip auką ant altoriaus.

Ši kelionė mums, baisogaliečiams, tikrai nebus paskutinė. Viltingai laukiame kitų metų žygio. Nutrintos kojos sugis, pavargę raumenys pailsės ir kitais metais vėl žygiuosime penkioliktajame piligriminiame žygyje. Ar Tu pasiryši, anot popiežiaus Pranciškaus, „atsisakyti sofos ir rinktis žygio batus?“ Vien ryžtas tokiai ilgai piligriminei kelionei yra pagirtinas.

Giedrė Nakutienė,
Baisogalos gimnazijos mokytoja

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija