D. Kuolys: Lietuvos Temidë þvelgia pro partinës nomenklatûros akinius

Darius Kuolys

Vis netyla nusivylimo mûsø ðalies teisësaugos institucijø darbu aidas. Þadëtos ir lauktos teismø sistemos reformos kol kas nematyti, tuo tarpu problemos, susijusios su teismø darbo vieðumu bei kartais nelabai korektiðkais jø sprendimais, lieka. Teismai ir toliau netenkina visuomenës, pastaroji ir toliau jais nepasitiki.

Apie Lietuvos teisësaugos institucijø darbà, jø spragas, tø spragø prieþastis ir taisytinas klaidas kalbamës su Pilietinës visuomenës instituto (PVI) direktoriumi Dariumi Kuoliu.

Sociologinës apklausos rodo menkà þmoniø pasitikëjimà teismais. Jûsø manymu, tai pagrásta nuomonë?

Lietuvoje teismais pasitikima panaðiai kaip kitose Vidurio Europos valstybëse: nepasitikinèiø yra gerokai daugiau negu pasitikinèiø. Didelë dalis lietuviø dël teismø darbo neturi nuomonës.

Menkà pasikliovimà teismais galima sieti ir su bendru visuomenës nusivylimu valdþios gebëjimais uþtikrinti Lietuvoje veiksmingesnæ demokratinæ tvarkà bei teisingumà. Á PVI ateina þmoniø, nustebusiø dël vienokiø ar kitokiø teismø sprendimø. Padedami teisininkø mëginame suprasti tokiø sprendimø argumentus: deja, ne visada pavyksta. Kartais susidaro slogus áspûdis, kad Lietuvos Temidë vis dar þvelgia á þmoniø ginèus pro partinës nomenklatûros akinius.

Prof. V. Landsbergis viename interviu akcentavo, jog paveldëjome sovietinës klaninës santvarkos teisëjø korpusà. Ið tiesø kartais susidaro áspûdis, jog egzistuoja teisëjø klanas, tarpusavyje susijæs protekciniais ir korupciniais ryðiais. Kas ir kokiø veiksmø galëtø imtis esant tokiai situacijai?

Teismø, kaip kiekvienos valdþios, darbui bûtinas skaidrumas. Yra daug garbingø ir principingø teisëjø. Taèiau tarp jø, matyt, esama ir paperkamø, ir priklausomø nuo valdþios.

Pagrindinis teisëjø korpusas buvo formuojamas Prezidento Algirdo Brazausko ir tuometinio jo patarëjo teisës klausimais Rimo Andrikio, absoliuèià valdþià Lietuvoje turint Demokratinei darbo partijai, o teismø savivaldai dar rimèiau neveikiant. Teisëjus rinkosi ir skyrë viena nomenklatûrinës prigimties partija, greièiausiai tikëdamasi paskirtø þmoniø lojalumo.

Ðiandien þiniasklaida raðo apie civilines bylas nagrinëjanèiø teisëjø grupuotes, mini keistais sprendimais garsëjanèiø átakingø teisëjø pavardes, su jomis sieja vienà ið Prezidento patarëjø. Taèiau visos valdþios grandys ðiuo klausimu tyli: jokiø komentarø negirdëti.

Prezidento komanda niekaip nesugeba riðliai visuomenei paaiðkinti, kodël beveik metus valstybës vadovas ignoruoja ástatymus ir atsisako Seimui teikti kandidatà á Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus pirmininkus – á ðalies teisingumui labai svarbias pareigas. Seimo frakcijø seniûnams prezidentûroje máslingai aiðkinama, kad netrukus su Konstitucinio Teismo pirmininku Prezidentas ðá reikalà „sutvarkys“.

Kà reiðkia tokie aiðkinimai? Nuo kada ir remiantis kokiais ástatymais skiriant Aukðèiausiojo Teismo teisëjus ëmë dalyvauti nebe Seimas, o Konstitucinio Teismo pirmininkas? Kodël Prezidentui V. Adamkui tapo nepakeliamai sunku pakeisti Prezidento A. Brazausko kadaise paskirtus teisëjus?

Kitas þiniasklaidos minimas faktas: Prezidentas neseniai paskyrë Birþø rajono apylinkës teismo pirmininku asmená, anksèiau dël nederamo elgesio paðalintà ið policijos, nuslëpusá savo biografijà ir neturintá teisës dirbti su slapta informacija. Ar Prezidentui šiuo atveju jo komanda pateikë visà specialiøjø tarnybø surinktà medþiagà? Jei nepateikë, kodël teisëjo biografijà slëpë? Jei pateikë, kodël Prezidentas toká asmená skyrë?

Tai klausimai, kuriuos laisva visuomenë privalo kelti valdþios pareigûnams ir reikalauti aiðkiø atsakymø. Beje, pilieèiø „reiklaus poþiûrio á tautos iðrinktuosius“ bûtinybæ pastarajame metiniame praneðime ypaè pabrëþë pats mûsø valstybës vadovas.

Skaidrumas – tai vienintelis kelias teismø darbui pagerinti. Visuomenei turi bûti þinomos iðsamios, „neiðkarpytos“ skiriamø ir paskirtø teisëjø biografijos, skyrimo motyvai, kilus abejoniø turi bûti argumentuotai aiðkinami teismø sprendimai.

Kokias vieðumo spragas matote?

Mûsø spauda per maþai dëmesio skiria teismuose priimtø sprendimø teisinei analizei. Daþniau mëginama kiðtis á nagrinëjamas, nebaigtas bylas, stengiamasi daryti poveiká jø baigèiai. To nevengia net politikai. Taèiau Lietuvoje labai stinga iðsamios, argumentuotos baigtø bylø analizës, priimtø sprendimø visapusio aptarimo, kuriame savo argumentus iðdëstytø nepriklausomi ekspertai, teisininkai.

Ðtai neseniai á PVI atëjo Vilniaus vieno Þirmûnø gatvës namo gyventojai. Trys pilieèiai kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teismà gindami savo konstitucines teises: praðë panaikinti Vilniaus savivaldybës duotà leidimà iðkirsti daugiameèius jø kiemo medþius, iðgriauti jø vaikø þaidimø aikðteles ir jø vietoje pastatyti naujà gyvenamàjá namà.

Teismas, nustatæs nemaþai teisës aktø paþeidimø, savivaldybës duotà leidimà statyboms panaikino. Savivaldybë toká sprendimà apskundë Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris þemesnio teismo sprendimà panaikino, pilieèiø skundà atmetë, o jø konstitucinæ teisæ ginti asmeniná interesà paneigë.

Statybø bendrovë tuo metu kreipësi á Vilniaus apygardos teismà, kaltindama tris Þirmûnø gyventojus „piktnaudþiaujant teise“ ir keldama jiems pusës milijono litø ieðkiná. Ir teismas pripaþino, jog ðie kaltinimai yra pagrásti, bei areðtavo visà jø nekilnojamàjá turtà. Taigi ðiuo atveju mums visiems Konstitucijos laiduota teisë kreiptis á teismà buvo traktuota kaip piktnaudþiavimas teise. Kyla pagrástas klausimas, ar ði konstitucinë teisë dar yra mûsø, Lietuvos pilieèiø, ar jau ið mûsø atimama? Popierinë ar veikianti mûsø Konstitucija?

Panaðiø istorijø tenka iðgirsti ne vienà. Manau, kad jas bûtina aptarinëti vieðai. Politikai, vykdomoji valdþia negali kiðtis á nagrinëjamas bylas, bet þiniasklaidai komentuoti iðnagrinëtas bylas, praðyti teisiniø argumentø – privalu. Vakarø ðalyse esama tam tikros vieðos kritinës teismø sprendimø analizës tradicijos. Mes kol kas jos neturime, bet privalëtume kurti.

Politologo V. Radþvilo teigimu, Prezidentas turi nemenkas galias daryti átakà teisësaugos institucijø darbui, taèiau ðia átaka nesinaudoja. Kaip Jûs vertinate Prezidento veiksmus teisësaugos institucijø atþvilgiu?

Bûtø geriausia, kad, paskyræs sàþiningus, kompetentingus, Lietuvos Respublikai lojalius teisësaugos bei specialiøjø tarnybø vadovus, Prezidentas jiems ne tik pats nedarytø átakos, bet ir uþtikrintø, kad jos nedarytø kiti politikai. Teisësaugos pareigûnai turi dirbti savo darbà principingai laikydamiesi Konstitucijos ir ástatymø, bet nepasiduodami politikø átakoms.

Teisësaugos vadovø kalbos apie politinës valios stokà, kuri jiems neleidþianti veiksmingiau kovoti su nusikaltimais, atrodo keistokai: joks politinës valios stygius negali teisësaugininkø atleisti nuo atsakomybës vykdyti ástatymus ir savo pareigas.

O Specialiøjø tyrimø tarnybos (STT) vadovo pareiðkimai apie gerus jo paþástamus ir todël „prasiþengti negalinèius“ pareigûnus – jau visiðkas nesusipratimas. Dar blogiau, kai teisine valstybe vadinamos Lietuvos Respublikos Prezidentas þurnalistø ir politikos apþvalgininkø vieðai raginamas tiesiogiai kiðtis á teismø darbà – reikalauti asmeninës teismø primininkø atsakomybës uþ kai kuriø bylø nagrinëjimà.

Toks valstybës vadovo elgesys paþeistø demokratijai esminá valdþiø atskyrimo principà ir bûtø panaðus á kompartijos CK sekretoriaus veiksmus. Suprantama ir pagrásta Prezidento metiniame praneðime iðsakyta pastaba, jog „mûsø teisinës sistemos bejëgiðkumà liudija ne vienerius metus trunkantys rezonansiniai tyrimai“.

Taèiau nesuprantamas ir nepateisinamas, paties Prezidento pozicijai prieðtaraujantis yra pernai mestas jo patarëjo vieðas priekaiðtas teisëjams, kodël ðie vasaros metu skuba nagrinëti skandalingàjà Tauro banko bylà. Beje, tai pavyzdinë advokatø dirbtinai vilkinama byla.

Kà valstybës vadovas galëtø nuveikti tobulindamas teisingumo vykdymà? Galëtø teikti Baudþiamojo proceso ástatymo pataisas dël senaties panaikinimo teismà pasiekusioms byloms. Galëtø nuosekliau reikalauti teisësaugos ir teismø darbo skaidrumo. Galëtø sudaryti sàlygas aktyviau teisëjø atrankos ir jø darbo vertinimo procesuose dalyvauti visuomenei.

Pagaliau – bûti principingu reiðkëju tos sveikos politinës valios, kurios dabar pasigenda norintys, bet nedrástantys su stambiais korupciniais nusikaltimais kovoti pareigûnai. Deja, kol kas paties Prezidento skelbiamø skaidrumo, vieðumo principø nuosekliau nesilaiko net jo komandos nariai.

Komandos argumentø, kodël vienaip ar kitaip Prezidentas elgiasi, vis pritrûksta.

O kas, Jûsø nuomone, sàlygoja Prezidento ryþto trûkumà?

Susidaro áspûdis, kad esama per didelio, demokratijai nenaudingo valdanèiosios daugumos bei Prezidento institucijos suartëjimo. Prezidento institucija atrodo per maþai savarankiðka. Jai kyla pavojus tapti ðiandieninës nomenklatûrinës valdþios sudëtine dalimi, prarasti nepriklausomo moderatoriaus tarp laisvos visuomenës ir valdþios grandþiø vaidmená.

Kartais Prezidentas neþinia dël kokiø prieþasèiø imasi savo autoritetu dengti labai abejotinus Seimo ir Vyriausybës sprendimus. Akivaizdþiausias pavyzdys – Sovietø Sàjungos represiniø struktûrø archyvø uþdarymas. Kodël Artûro Paulausko ir Algirdo Brazausko komandø padarytà nevykusá, Lietuvos ir uþsienio mokslininkus ðokiravusá veiksmà pradeda nuo pagrástos visuomenës kritikos ginti V. Adamkus ir jo komanda? Ir tà daro þmogus, visà gyvenimà iðpaþinæs ir gynæs atviros, liberalios visuomenës vertybes.

Ið kur atsirado Prezidentûros nesavarankiðkumas, apie kurá kalbate?

Galime tik spëti. Gal ápareigojanèios buvo Prezidento komandos ið senosios nomenklatûros rankø priimtos Turniðkiø dovanos.

O kaip vertinate kitø teisëtvarkos struktûrø – VSD bei STT - darbà Lietuvoje? Tenka neretai iðgirsti nuomonæ, jog ðios institucijos yra „kiðeninës“ - priklausanèios nuo tam tikrø politiniø jëgø ir neginanèios vieðojo intereso. Ar tokie teiginiai turi pagrindo?

Kaip minëjau, ðios institucijos privalo bûti lojalios ne vienai ar kitai politinei grupei, ne vienam ar kitam valstybës pareigûnui, bet Lietuvos valstybei, Lietuvos tautai. Jos turi bûti iðtikimos ástatymui. Ið ðalies þvelgdamas tokio lojalumo, tokios iðtikimybës neretai pasigendi.

Pavyzdþiui?

Pavyzdys yra VSD ir kitø specialiøjø tarnybø tradicinë tyla tais atvejais, kai visuomenei kyla pagrástø klausimø, kas vyksta Lietuvos vieðojoje erdvëje, kokios grësmës ir ið kur ðiandien kyla mûsø valstybei. Lemtingi informaciniai karai, ávairûs keisti nutikimai vyksta mûsø erdvëje be valstybës institucijø komentarø. VSD vis neranda bûdø, kaip patikimai informuoti visuomenæ apie valstybës saugumo bûklæ, kylanèias aðtriausias saugumo problemas.

Kita vertus, VSD ðiuo atveju galëtø teigti, jog informacijos negali vieðinti saugumo sumetimais.

CÞV turi savo tinklalapá, kuriame skelbia daug ádomiø þiniø. Taip pat ir kitø ðaliø specialiosios tarnybos randa bûdø, kaip teikti visuomenei informacijà, bûtinà jai pilietiðkai susivokti. Ðtai neseniai Estijos saugumo policija per spaudà áspëjo savo ðalies gyventojus apie rusø specialiøjø tarnybø daþnëjanèias pastangas uþmegzti ryðius su estø valstybës tarnautojais, verslininkais, studentais, ðantaþo ir net fizinio smurto priemonëmis juos verbuoti agentûriniam darbui. Gal Rusijos specialiosios tarnybos yra nusitaikiusios tik á estus? Mes, lietuviai, niekam nerûpime?

Mûsø tarnybos reikðmingai tyli. Tiesa, kartais imasi, kaip ir buvusios sovietø struktûros, gandø skleidimo. Pavyzdþiui, Turniðkiø skandalà kai kurie VSD pareigûnai ima þurnalistams paslaptingai aiðkinti kaip uþsienio tarnybø inspiruotà sàmokslà prieð mûsø valstybës vadovà. Toks elgesys jau daro gëdà Lietuvos specialiajai tarnybai. Tai skubiai taisytini dalykai.

Ir kaip juos bûtø galima taisyti?

Specialiøjø tarnybø darbuotojai, kurie nesugeba laikytis ástatymø, juos paskyrusiø institucijø ir pareigûnø turi bûti ðalinami ið pareigø. Á kiekvienà nederamà ðiø tarnybø elgesá privalo grieþtai reaguoti atitinkamos parlamento komisijos.

Nukritus Rusijos lëktuvui Lietuvos kariniø oro pajëgø vadas buvo atleistas, nes átartas bendradarbiavimu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Kuo baigësi ði istorija? Baudþiamosios bylos kaþkodël jam niekas neiðkëlë. Bet, regis, pradëti sekti medikai, priþiûrëjæ atleistà karininkà ligoninëje.

Vienà dienà per infoðou laidà „Be tabu“ mes iðgirdome slapta áraðytà gydytojø ðeimos telefoniná pokalbá, kuriame þmona klausia vyro, kà jai daryti su ligà simuliuojanèiu buvusiu oro pajëgø vadu. Ir po ðio áraðo iðvieðinimo – jokiø komentarø. Tyli Kraðto apsaugos ministras, tyli Seimas, tyli Prezidentas, tyli specialiøjø tarnybø vadovai. Jokio tyrimo, kas áraðë telefoniná medikø ðeimos pokalbá ir perdavë ðou laidai. Ir tai vyksta valstybëje, kuri skelbiama esanti teisinë ir demokratinë.

Tokie dalykai rodo Lietuvà esant menkai civilizuotà, puslaukiná kraðtà, kuriame specialiosioms tarnyboms leista þaisti vaikëziðkus þaidimus. Vaikystëje teko augti buvusios Vilniaus Raudonosios Armijos gatvës aplinkoje, matyti „krasnuchos“ gaujas. Jos skleisdavo viena apie kità gandus, paskui eidavo aiðkintis santykiø kumðèiais ir lazdomis. Kartais atrodo, kad „krasnuchos“ gaujø taisyklëmis, o ne Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ástatymais savo veikloje pradeda remtis kai kurie mûsø specialiøjø tarnybø pareigûnai. Tai apgailëtina.

Padëtis keistøsi, jei tautos rinkti politikai, þiniasklaida ir visuomenë liautøsi toleravæ toká elgesá. Jei pilieèiai iðgirstø neseniai Prezidento Seime iðsakytà raginimà – neturime leisti valdþiai trypti Lietuvos þmoniø savigarbos.

Aèiû uþ pokalbá.

Kalbino Lina Balsytë

© 2006 „XXI amþius“