Tomas Misiūnas: Ar išgelbės mūsų savivaldą mišri rinkimų sistema?

Arūnas Poviliūnas

Algis Krupavičius

Remiantis įvairių apklausų duomenimis, rinkimai Lietuvos piliečių nebedomina. Ir ypač - savivaldos rinkimai, kuriuose gali nedalyvauti apie 40 nuošimčių rinkėjų. Kaip neseniai viename iš dienraščių rašė žurnalistas Romas Sakadolskis, lapkritį turėtų būti paskelbti Pilietinės visuomenės instituto užsakytos visuomenės apklausos duomenys, pagal kuriuos per 60 proc. gyventojų mano, kad jokia politinė partija neatstovauja jų interesams. Vos po 5 proc. žmonių tapatinasi su Socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga - gausiausiomis partijomis Lietuvoje.

Vadinasi, partijų svarba visuomenės akyse vis labiau smunka. Tad ir nenuostabu, kad tiek mažai norinčių ką nors rinktis per savivaldos rinkimus, nes rinktis galima tik iš partinių sąrašų.

Kiti savivaldybių tarybų rinkimai planuojami 2007 m. vasarį. Taigi jie jau visai čia pat. Artėjant rinkimams susirūpinę jų "lankomumu", ir politikai, ir visuomenininkai sukruto siūlyti rinkėjų "išjudinimo" receptus. Pirmasis, atrodęs ypač realus dėl nuolatinio plačiosios visuomenės ir Prezidento palaikymo - tai tiesioginiai mero rinkimai. Formaliai tiesioginius mero rinkimus palaikė ir dauguma partijų - nuo "darbiečių" iki Liberalų sąjūdžio. Iš esmės jiems nuosekliai priešinosi tik Tėvynės sąjunga, teigusi, kad tam dar nepakankamai paruoštos nei mūsų visuomenė, nei įstatyminė bazė, pro kurios skyles kol kas labai sėkmingai nardo korumpuoti politikai.

Tačiau nepaisant formalaus partijų palaikymo, politologų vertinimu, tiesioginių mero rinkimų kitąmet vargu ar sulauksime.

"Tikimybė, kad tiesioginiai merų rinkimai artimiausiu metu įvyks, vis dar neapibrėžta," - tvirtina politologas Algis Krupavičius. Jo nuomone, nors šios idėjos šalininkų ir priešininkų Seime yra apylygiai, sprendimą gali nulemti socialdemokratų skeptiškumas.

"Socialdemokratai, kaip pagrindinė dabartinės valdžios partija, tiesioginių mero rinkimų idėją jau kurį laiką vertina skeptiškai. LSDP, atrodo, tenkina status quo, juolab, kad 2002 metų rinkimuose ji gavo daugiausiai - per 330 - mandatų (kiek daugiau nei 21 proc.)," - rašo A. Krupavičius (A. Krupavičius. Vietos valdžios rinkimai 2007: klausimų daugiau nei atsakymų, Alfa.lt).

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas doc. dr. Arūnas Poviliūnas, "Atodangoms" komentuodamas idėjas keisti savivaldos rinkimų sistemą, tiesioginius mero rinkimus vertino gana skeptiškai. Jo nuomone, geresnis ir skaidresnis būdas "priartinti" valdžią prie žmonių" būtų ne tiesioginiai mero rinkimai, o mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema - t. y. tokia pati, kokia dabar yra renkant Seimo narius, kai dalis jų renkami pagal sąrašus, o dalis - vienmandatėse rinkimų apygardose. A. Poviliūno nuomone, tokiu atveju į savivaldybės tarybas galėtų būti išrinkta daugiau vietos lyderių, pažįstamų ir suprantamų vietos bendruomenei bei gerai žinančių vietos problemas, o ne tik besivaikančių partinių interesų.

Piliečių santalkos ir Liberalų sąjūdžio keliama mišrių savivaldybių tarybų rinkimų sistemos idėja buvo gana plačiai aptarta Seime, bet, atrodo, išgąsdinusi partijas dar labiau nei tiesioginių merų rinkimų galimybė, šiuo metu yra sparčiai stumiama į paraštes - t. y. atidedama pavasario sesijai. Būtent taip spalio pabaigoje pasielgė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pasiūlęs įstatymų pataisų dėl mišrios rinkimų sistemos įvedimo svarstymą atidėti iki pavasario.

Politikus esą išgąsdino galimos didelės tokių rinkimų išlaidos ir - svarbiausia - dėl tokios sistemos menkėjantis partijų vaidmuo savivaldoje. Politologai taip pat neskubėjo vien tik girti siūlomos sistemos. Nors, anot jų, ji išspręstų bent keletą dabartinės sistemos keliamų problemų, tokių kaip teritorinio atstovavimo nebuvimas, smulkių partijų įvairovė tarybose ir jų negebėjimas susitarti, bet ir sukeltų daug chaoso bei gerokai padidintų rinkimų išlaidas. Kai kurie kritikai atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent dėl iš dalies mažoritarinės Seimo rinkimų sistemos į parlamentą patenka nemažai marginalinių politikų, neatskaitingų jokiai politinei jėgai ir užsiimančių daugiau sumaišties kėlimu bei asmeniniais reitingais nei realiu darbu.

Arūnas Poviliūnas savo ruožtu "Atodangoms" tvirtino, jog pats po ilgų dvejonių linkęs pripažinti, kad vis dėlto tokios sistemos reikia, kad tai būtų "gaivaus oro gūsis mūsų savivaldos sistemoje".

"Šiuo metu savivaldos rinkimai atrodo beviltiškai ir nuobodžiai, žmonių neįtraukia, o jei rinkimuose dalyvautų vietos bendruomenių atstovai, manau, tai bent jau padidintų balsuojančiųjų skaičių", - mano A. Poviliūnas.

Jo nuomone, labai svarbu, kad savivaldos lygmeniu žmonės atsidurtų arčiau valdžios ir įgytų daugiau galių tvarkyti savo gyvenimą. Reikia ieškoti resursų sudaryti sąlygas vietos žmonėms gauti daugiau galių, pasitikėti jais.

O proporcinė rinkimų sistema savivaldybės tarybą, A. Poviliūno nuomone, pernelyg atitolina nuo tose vietose gyvenančių žmonių. Esi priverstas balsuoti už partijos sąrašą - ir viskas. Klausimas, kiek ta partija, už kurią rinkėjas balsuoja, yra susisijusi su konkrečia žmogaus gyvenama vieta, labai sudėtingas. Nes kiekvienai partijai pirmiausia rūpi partinis interesas. Todėl mišri savivaldybių rinkimų sistema būtų geras impulsas suteikti žmonėms vietose daugiau galios svertų. Jie galėtų matyti, kad tai jie formuoja savo savivaldos valdžią, kad ją sudaro ne tik partijų sąrašuose siūlomi, bet ir jų bendruomenių atstovai.

"Man atrodo, partijos neįvertina mišrios rinkimų sistemos potencialo. Partijos taip elgiasi todėl, kad traktuoja tokią sistemą kaip grėsmę sau. Žinoma, ciniškai kalbant, partija - tai organizacija, sukurta valdžiai imti. Jos to nė neslepia. Ir tokiu atveju mišri rinkimų sistema, žinoma, sukuria daugiau trukdžių nei, sakykime, tiesioginiai mero rinkimai. Nes meras vis vien išliktų kontroliuojamas savivaldybės tarybos, t. y. partijų", - pabrėžė sociologas.

Ir nors šios sistemos kritikai sako, kad ji silpnintų ir taip silpnas partijas, A. Poviliūno nuomone, šie argumentai neteisingi.

"Tos partijos, kurios yra silpnos, ir susilpnėtų, o tos partijos, kurios stiprios, manau, sugebėtų pasinaudoti šios sistemos privalumais, - "Atodangoms" tvirtino A. Poviliūnas. - Konkurencija visuomet yra naudinga. Kai partija normaliai dirba, tai būtų geras impulsas jai stiprėti. O jei partija nenusiteikusi realiai dirbti, o tik manipuliuoja žmonių nuomone - jai tai būtų smūgis žemiau juostos."

"Žinoma, su nauja sistema atsirastų ir papildomos erdvės manipuliacijoms. Gali išlįsti visiškai netikėtų, neapskaičiuotų dalykų," - pripažino A. Poviliūnas.

Kita vertus, nuogąstavimai, jog įvedus mišrią savivaldos rinkimų sistemą turtingesni verslininkai galėtų jų rezultatus tiesiog nusipirkti, jo manymu, nėra labai pagrįsti, nes verslininkų, interesų klanai konkuruoja tarpusavyje. Be to, mažesnėse savivaldybėse žmonės puikiausiai pažįsta vieni kitus, tad perkamo "piaro" poveikis būtų ne toks jau reikšmingas.

"Gali būti, kad didmiesčiuose mišri rinkimų sistema iš tiesų gali atnešti daugiau problemų nei nedidelėse apylinkėse. Kas būdinga mažai bendruomenei - kad ji yra skaidri. Čia žmonės žino, kas ko vertas. O apie didmiesčius reikėtų galvoti atskirai, nes didmiesčiuose kandidato, išsikėlusio, kaip sakytume, per vienmandatę, tu galbūt ir nežinosi, ir rinkėjo nuomonę suformuos žiniasklaida. Mąstydamas apie mišrios rinkimų sistemos privalumus pirmiausia galvojau apie tokius nedidelius miestelius, kaip Molėtai, Mažeikiai, - sakė A. Poviliūnas. - Dar neturiu atsakymų į visus klausimus, bet tam ir reikia juos kelti, reikia diskutuoti. Nes dabar intelektinis ginčas nėra prisotintas."

© 2006 „XXI amžius“