V. Mitė: gražius Briuselio žodžius nusveria dujos

JAV reikalingos Europai ir NATO, nors ir daro užsienio politikos klaidų, teigia "Laisvės" radijo žinių ir analizės tarnybos žurnalistas Valentinas Mitė. Jis sako netikįs populiariomis versijomis, kad JAV valdžia pati surengė Rugsėjo vienuoliktosios tragediją.

Kalbama apie galimą karą tarp JAV ir Irano. Ar bus tas karas? Kaip vertinate JAV ir Irano politines pozicijas?

Man sunku patikėti, kad Jungtinės Valstijos, iki ausų įklimpusios Irake, pradėtų karą su Iranu. Be to, Amerika kariauja karą Afganistane, kur padėtis nėra tokia gera, kaip buvo tikimasi. Tad sunku patikėti, kad JAV ryžtųsi karui su Iranu. Juolab kad karas su Iranu sukeltų šioje valstybėje patriotizmo protrūkį, ir būtų dar vienas sunkus karas, kurio neįmanoma laimėti.

Priešprieša yra ne tik tarp JAV ir Irano. Priešprieša yra tarp viso Vakarų pasaulio, išskyrus Rusiją, ir Irano. Pirmiausia - dėl valdžios formos Irane. Problema juk yra ne branduolinės raketos ar elektrinės, o tai, į kieno rankas tos branduolinės raketos - jei jos bus Irane - pateks.

Be abejo, Iranas turi teisę kurti atominę energetiką. Bet po islamo revoliucijos Irano valdžia tikrai nekelia pasitikėjimo Vakarams. Incidentas su Didžiosios Britanijos jūreiviais dar kartą parodo, jog tai yra ne vien JAV problemos. Religijos vaidmuo dabartiniame pasaulyje taip pat yra ne tik Irano problema.

Ar manote, kad JAV įsiveržimas į Afganistaną ir Iraką buvo klaida?

Manau, Amerikos įsiveržimas į Afganistaną nebuvo klaida. Amerikos klaida buvo tai, kad, Tarybų Sąjungai pasitraukus iš Afganistano, Amerika Afganistaną užmiršo. Interesas buvo tol, kol vyko Šaltasis karas, kol Afganistane buvo sovietinė kariuomenė. O po to leista vykti pilietiniam karui, leista talibams paimti valdžią, leista Osamai bin Ladenui įkurti treniravimo stovyklas. Tik tada, kai smogta pačioms JAV, buvo suvokta, kad Afganistanas yra problema.

Tai, kad Amerika okupavo ar išvadavo - vadinkime, kaip norime, - Afganistaną, buvo natūralus dalykas. Man nesuvokiama, kaip buvo galima leisti, kad Afganistane įsigalėtų talibai.

Ar turi pagrindo, Jūsų manymu, JAV populiarioje knygoje surašyti teiginiai, kad Rugsėjo vienuoliktoji buvo pačios Amerikos organizuota provokacija?

Netikiu tokiomis teorijomis.

Kaip vertinate pastarojo meto JAV užsienio politiką?

Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos pagaliau prisiminė, kad egzistuoja Palestinos- Izraelio problema. Gana vėlai prisiminė. Viena JAV politika yra Artimuosiuose Rytuose, kita - Vakarų Europoje. Manau, Artimuosiuose Rytuose ankstesnė George'o Busho doktrina dėl demokratijos reikalingumo šiam regionui patyrė fiasko. O Europai JAV reikalingos. Kad ir kaip vertintume JAV vidaus nesutarimus dėl karo Irake, JAV išlieka stipriausia Vakarų valstybe. NATO be JAV - ne kažin kas.

Europos energetikos išteklius kėsinasi valdyti Gazpromas. Dėl energetikos Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje kol kas kovoja tik JAV. Europa - gana pasyvi. Kuri pozicija geresnė Lietuvai - aktyvių JAV ar pasyvios, su Gazpromo monopoliu besitaikstančios Europos?

Be abejo, JAV pozicija - geresnė. Europos Sąjunga - tokia organizacija, kuri lyg ir sąjunga, norinti priimti savo Konstituciją, bet Gerhardtas Schroederis tariasi su Vladimiru Putinu tiesti dujotiekį, apeinant Lenkiją ir Lietuvą. Natūraliai kyla klausimas: ko verta Konstitucija? Ko vertas Vokietijos prieštaravimas JAV karo bazėms Čekijoje ir Lenkijoje, jei Vokietija elgiasi kaip nori, neatsižvelgdama į kaimynų interesus?

Kokie galimi Rusijos ir Vokietijos energetinio bendradarbiavimo padariniai Europai?

Manau, šis tandemas ne mažiau gilins Europos skaidymąsi nei Amerikos bazės. Nematau nieko gero. Gražūs Briuselio žodžiai, gražus Briuselio "slengas" - tai vienas dalykas, o realybėje, tarkime, dujos tuos žodžius nusveria. Neaišku, ar jie pastatys tą dujotiekį po Baltijos jūra. Bet pats ketinimas ir sutarimas rodo, kas yra svarbiau. Vokietija ir toliau lieka aukščiau visko.

Tai kas realiau - dujotiekis po Baltijos jūra ar Europos Konstitucija?

Šiuo metu, manau, realiau - dujotiekis.

Ar Turkiją reikėtų priimti į Europos Sąjungą?

Turkija neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų žmogaus teisių politikos atžvilgiu. Yra kurdų klausimas. Gal tik prieš metus Turkija pradėjo transliuoti laidas kurdų kalba, nors kurdai sudaro didelę Turkijos gyventojų dalį. Kitas klausimas, kurį Turkija politizuoja, tai - armėnų genocidas. Valstybė, kuri nenori matyti savo praeities, nenori matyti savo nacionalinių mažumų, nelabai atitinka reikiamus kriterijus.

Ar Turkiją reikėtų priimti į Europos Sąjungą? Jei įvykdytų keliamus reikalavimus - taip: norėčiau, kad Turkija būtų Europos Sąjungoje. Tai mano asmeninė nuomonė.

Kur link politiškai juda Ru sija? Kaip apibūdintumėte jos santvarką ir kaip prognozuotumėte jos užsienio politiką?

Rusijoje - valstybės valdoma demokratija arba diktatūra. Nors Rusija ir bando didinti savo įtaką, ta įtaka nebus tokia, kaip kadaise Sovietų Sąjungos. Ji tam neturi jėgų. Ji stipri tol, kol yra kylančios naftos kainos. O jos nekils amžinai.

Lietuvą jau daugiau nei pusmetį krečia vadinamasis VSD skandalas. Politinė priešprieša, regis, didesnė nei Rolando Pakso apkaltos metu. Kaip ją vertinate?

Šią problemą reikia objektyviai ištirti. Nes tai - nacionalinio saugumo klausimas. Galima būti formaliai nepriklausomiems nuo Rusijos, o iš tiesų - priklausomiems.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Vladimiras Laučius.

www.alfa.lt

© 2007 „XXI amžius“