„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. rugpjūčio 18 d., Nr.14 (214)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Rusiją siaubia gaisrai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rusijoje nuo liepos vidurio siaučia gaisrai. Kaimyninėje valstybėje nuo liepos vidurio įsigalėjo itin karšti orai – termometro stulpelis pakyla iki 38–40 laipsnių. Dega miškai, pievos, durpynai, ištisi kaimai. Gaisruose jau žuvo 92 žmonės. Rugpjūčio 5–8 dienomis dėl miestą gaubiančių tirštų dūmų iš Maskvos negalėjo pakilti dauguma lėktuvų, sutriko oro uostų darbas. „Vnukovo“ ir „Domodedovo“ oro uostai visai nedirbo. Ir Nižnij Novgorodo oro uostas rugpjūčio 4–8 dienomis negalėjo normaliai veikti – išskrido vos trečdalis lėktuvų. Tik rugpjūčio 9 dienos ryte „Vnukovo“, „Domodedovo“ ir Nižnij Novgorodo oro uostai pradėjo dirbti visu pajėgumu. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas rugpjūčio 2 dieną paskelbė ypatingąją padėtį septyniuose Rusijos regionuose: Marių ir Mordovijos respublikose, Maskvos, Vladimiro, Voronežo, Nižnij Novgorodo ir Riazanės srityse. Sinoptikai jau prognozuoja, kad rugpjūčio 18–20 dienomis orai Rusijoje atvės, tad padėtis turėtų gerėti.

Bent keliuose Rusijos regionuose susiklostė itin pavojinga padėtis. Štai Voronežas liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis buvo patekęs į tikrą ugnies žiedą – degė šalia miesto esantys miškai ir durpynai. Netoli Voronežo esančiuose kaimuose sudegė daug pastatų, šeši žmonės žuvo. Kritinė padėtis susiklostė ir Riazanės srityje. Sniežinkos kaime sudegė 127 namai, žuvo septyni žmonės, 24 sužeisti. Visame kaime liko tik aštuoni ugnies nepaliesti namai, stovėję kiek atokiau. Daug gaisrų kilo ir Mordovijos respublikoje. Respublikai priklausančiame Naberežnojės kaime iš 70 namų sudegė 50, žuvo keturi žmonės, devyni sužeisti. Prasidėjo ir padegimai. Vladimiro srityje padegtas gyvenamasis namas, ugnis persimetė į kitus namus ir sudegė visas kaimas. Suimtas padegimu įtariamas gretimo kaimo gyventojas, pagarsėjęs piromanas, jau kelis kartus teistas už padegimus, balandžio mėnesį grįžęs iš kalėjimo. Galingi gaisrai siautė ir Tverės srityje: čia degė miškai, durpynai, sudegė kelios dešimtys gyvenamųjų namų, dvi lentpjūvės. Tverės srities Toržoko mieste sudegė miesto pakraštyje esanti stambi mėsos perdirbimo įmonė. Netoli Maskvos vis dar dega 27 durpynai.

Rugpjūčio 8 dieną Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras S. Šoigu pareiškė, kad durpynų gaisrus tikimasi užgesinti per savaitę.

Sudegė ir dvi stambios karinės bazės. Liepos 29 dieną sudegė netoli Maskvos esanti Karinio jūrų laivyno aviacijos bazė, čia dislokuotas slaptas ryšių centras. Bazės vadovas pulkininkas V. Birontas iš karto po gaisro atleistas iš pareigų. Rusijos prezidentas D. Medvedevas iš pareigų atleido Karinio jūrų laivyno aviacijos vadą generolą Nikolajų Kuklevą ir dar kelis aukšto rango kariškius. Rugpjūčio 5 dieną gaisras nusiaubė ir netoli Maskvos esančią oro desanto kariuomenės bazę. Karinė prokuratūra pradėjo tyrimą bazės vado pulkininko J. Černycho atžvilgiu. Teigiama, kad jo aplaidumas iš dalies lėmė, kad gaisro nepavyko pažaboti.

Rugpjūčio 4 dieną dideli gaisrai pradėjo niokoti netoli Sorovo federalinio atominio centro esančius miškus. Šių gaisrų vis dar nepavyksta užgesinti. Mordovijos autonominėje respublikoje esantis Federalinis atominis centras yra itin svarbus objektas, miškų gaisrus prie Sorovo gesina per 3000 gaisrininkų ir jiems talkinančių kariškių. Pasitelkti 283 gaisrininkų automobiliai, be to, gaisrų gesinime dalyvauja ir  trys sraigtasparniai bei du lėktuvai.

Kritinė situacija Rusijoje parodė, kad šioje valstybėje klesti didžiulė netvarka: trūksta gaisrininkų ir geros gaisrų gesinimo technikos, prastai koordinuojama valdžios institucijų veikla. Kartais į gaisro vietą atvyksta net keturios–penkios ugniagesių brigados, bet neturėdami geros technikos jie užgesina tik kelis namus, o keliolika namų sudega. Rusijos premjeras V. Putinas jau dešimtmetį kartoja: „Nado navesti poriadok v strane“ (reikia įvesti tvarką šalyje), tačiau tvarkos kaip nebuvo, taip ir nėra. Didžiulės sumos išleidžiamos kariuomenei ir Federalinei saugumo tarnybai (FSB), o tam, kad būtų įsigyta gera gaisrų gesinimo technika ar būtų sutvarkyti Rusijos keliai, nėra skiriama tinkamo dėmesio. FSB pareigūnai nuolat persekioja opozicijos aktyvistus ir demokratinių laikraščių žurnalistus, bet korupcijos pažabojimui skiriamas kur kas mažesnis dėmesys. Žinomas Rusijos žmogaus teisių gynėjas Levas Ponomariovas pareiškė: „Valdžiai mažai rūpi gaisrai – jie šiuo metu užsiima viešųjų ryšių akcijomis. Kremlius ir visa valdančioji klika valdo neteisėtai, jie valdžią išlaiko teroru. Svarbiausias jų tikslas – išlaikyti valdžią kuo ilgiau, o kai ateis valanda x, teks trauktis iš valdžios, bėgti kuo greičiau į užsienį, nes užsienio  bankuose jie turi sukaupę milijardus pavogtų dolerių“.

Lietuvos vyriausybės atstovai dar rugpjūčio pradžioje pareiškė, kad į Rusiją gali būti siunčiami Lietuvos gaisrininkai, be to, nuo gaisrų kenčiančiai kaimyninei valstybei gali būti suteikta ir humanitarinė pagalba. Rugpjūčio 11 dieną į Rusiją jau buvo pasirengę išvykti 25 gaisrininkai su penkiais gerai parengtais automobiliais, tačiau Rusijos vyriausybės atstovai netikėtai pareiškė, kad tokios pagalbos jiems nereikia. Į Rusiją buvo išsiųstas tik vienas modernus automobilis ir gaisrininkų kostiumai. Šis atvejis dar kartą parodė, kad bendradarbiavimas su V. Putino vadovaujama Rusijos vyriausybe yra sunkus ir sudėtingas. Rusijos vyriausybės atstovai, kaip ir kai kurių stambių valstybinių korporacijų vadovai, pasižymi neprognozuojamu elgesiu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija