Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. gegužės 8 d., Nr. 9 (228)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Trumpos praėjusio mėnesio naujienos

Eucharistiją Kristaus
Prisikėlimo šventovėje
šventė vyskupai ir kunigai
Modesto PATAŠIAUS
(„Lietuvos rytas“) nuotrauka

KAUNAS. Balandžio 6-ąją, antrąją Šv. Velykų dieną, švenčiant Eucharistiją Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje iškilmingai paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus jai suteiktą Bazilikos titulą. Šis titulas vainikavo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-metį ir konsekracijos 10-metį. Iškilmių liturgijai vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ir vyskupai bei dvi dešimtys kunigų. Arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas paskelbė Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefekto kardinolo Roberto Sarah ir arkivyskupo Arturo Roche 2015 m. sausio 20 d. pasirašytą dekretą apie parapinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai popiežiaus Pranciškaus suteikiamą Bazilikos (Basilica minor) titulą ir garbę. Homiliją sakė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas P. L. Kvintana ir atkreipė dėmesį, jog Bazilikos titulo suteikimas yra Popiežiaus dėmesio ir rūpinimosi vyskupija ir visa Lietuva ženklas. Bazilika tituluota Kristaus Prisikėlimo šventovė neretai vadinama tautos laisvės ir dvasinio prisikėlimo simboliu. Jos dramatiška istorija liudija skaudų Bažnyčios persekiojimą sovietmečiu – ši bažnyčia, statyta kaip paminklas Lietuvos nepriklausomybei 1922–1940 metais, sovietmečiu buvo paversta Radijo gamykla ir niokojama, atkūrus Nepriklausomybę atstatyta ir konsekruota 2004-aisiais.

VILNIUS. Balandžio 5–12 dienomis sostinėje tikintieji šventė Gailestingumo savaitę – vyko Dievo Gailestingumo atlaidai, kurie baigėsi Atvelykio, t. y. Dievo Gailestingumo, sekmadienį. Per atlaidus tikintieji Dievo Gailestingumo šventovėje (Dominikonų g. 12) būrėsi maldai, kurioje gerbiamas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas. Paveikslą Vilniuje pagal šiame mieste patirtus šventosios sesers Faustinos Kovalskos regėjimus jai prižiūrint nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Per atlaidų dienas žinia apie Dievo Gailestingumą ir Vilnių pasklido visame pasaulyje – savaitės renginius tiesiogiai rodė Lietuvos ir JAV transliuotojai, o dar 70 šalių gyventojai žinią iš Vilniaus išgirdo „Marijos radijo“ pagalba. Gailestingumo savaitę Gailestingumo šventovėje aukotos šv. Mišios ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir anglų, ispanų, prancūzų, italų kalbomis. Šventovę lankė Lietuvos ir kaimyninių šalių vyskupai bei tikintieji. Balandžio 11-osios, šeštadienio, vakarą 21 val. vyko ekumeninė Šviesos kelio procesija nuo Aušros Vartų į Dievo Gailestingumo šventovę.

Dievo Gailestingumo koplyčia
Kaišiadorių Katedroje
Kosto RADLINSKO nuotrauka

KAIŠIADORYS. Balandžio 12 dieną, Dievo Gailestingumo sekmadienį, Katedroje buvo pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia. Iškilmingoms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, kiti vyskupai bei kunigai iš Kaišiadorių ir kitų vyskupijų. Prieš šv. Mišias į Katedrą buvo iškilmingai įneštos šv. Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos relikvijos. Šv. Jono Pauliaus II relikvijas nešė Katedros administratorius mons. Rimvydas Jurkevičius, o šv. Faustinos relikvijas – Dievo Motinos Gailestingumo kongregacijos seserys, atvykusios iš Krokuvos (Lenkija).  Po šv. Mišių Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius perskaitė Apaštalinės Penitenciarijos dekretą, kuriuo Gailestingumo koplyčiai suteikiami visuotiniai atlaidai Dievo Gailestingumo sekmadienį, šv. Jono Pauliaus (spalio 22 d.) ir šv. Faustinos (spalio 5 d.) liturginio minėjimo dienomis. Šventųjų relikvijos nuneštos į Dievo Gailestingumo koplyčią, kurią pašventino Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas. Koplyčios centre – Gailestingojo Jėzaus paveikslas su užrašu „Jėzau, pasitikiu tavimi“. Paveikslo atsiradimas Kaišiadoryse siejamas su Dievo Tarnu arkivyskupu Teofiliumi Matulioniu.

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA. Balandžio 17 dieną šiame Plungės rajono miestelyje vyko didelė šventė – Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla šventė 370-ąsias gyvavimo metines, tapimą gimnazija bei vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo suteikimą. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, keletas kunigų. Su šv. Mišių dalyviais Telšių vyskupijos ganytojas dalinosi įžvalgomis apie vienos seniausių Žemaitijoje mokyklų – dominikonų 1644 metais įkurtosios mokyklos – raidą, jos tapimą gimnazija, XIX amžiuje uždarymą ir tolimesnį gyvavimą. Šv. Mišių pabaigoje Telšių vyskupas J. Boruta SJ pašventino naująją Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos vėliavą. Iš Bazilikos, grojant Platelių meno mokyklos pučiamųjų orkestrui, svečių ir bendruomenės narių eisena pajudėjo link Motiejaus Valančiaus gimnazijos. Čia buvo perkaitytas Švietimo ir mokslo ministro bei Plungės rajono savivaldybės atsakingų asmenų pasirašytas įsakymas, kuriuo buvusi vidurinė mokykla nuo šiol įgyja gimnazijos statusą. Lentą, su užrašu, skelbiančiu šią žinią atidengė Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorius Zenonas Garbenčius. Prie gimnazijos esančiame parke, netoli vyskupui M. Valančiui skirto paminklo, pasodintas ąžuoliukas. Vėliau šventė persikėlė į Žemaičių Kalvarijos Kultūros centrą. Čia sveikinimo žodžius išsakė valdžios atstovai ir daug svečių. Koncertavo Platelių meno mokyklos padalinio Žemaičių Kalvarijoje mokiniai, o šventę vainikavo nuotaikinga agapė.

Pasaulio gydytojų federacijos
„Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos
asociacija pagerbta už ilgametį
indėlį gyvybės kultūros puoselėjimui
Daivos ČERVOKIENĖS nuotrauka

VILNIUS. Balandžio 26-ąją, sekmadienį, Pasaulinę gyvybės dieną, kuri Lietuvoje minima nuo 1998 metų, Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje vyko Gyvybės apdovanojimai, skirti pagerbti prie gyvybės puoselėjimo tiesiogiai ir netiesiogiai labiausiai prisidėjusius asmenis, organizacijas bei iniciatyvas. Renginyje įteiktos aštuonios nominacijos, kurių laimėtojus buvo patikėta išrinkti autoritetingai, iš organizatorių, praėjusių metų laimėtojų ir mokslininkų sudarytai komisijai. Per dvi savaites iš įvairiausių Lietuvos kampelių suplaukė daugiau nei šimtas anketų su širdį paliečiančiomis istorijomis, kaip galima puoselėti gyvybės kultūrą. Už šeimos stiprinimą pagerbta Teresė-Nijolė Liobikienė, už gyvybei palankų verslą – UAB „BSS grupė“, už pagalbą suabejojusiems gyvenimo prasmingumu – Jaunimo linija, už jaunimo ugdymą atsakingam požiūriui į gyvybę – Lytiškumo ugdymo programa „Pažink save“. Už profesinį pasiryžimą puoselėti gyvybės kultūrą apdovanota gydytoja Banga Kulikauskaitė, už palankios aplinkos gimdyvei ir vaikui kūrimą – kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, o už dvasinę ir fizinę pagalbą silpnesniam – Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė. Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija pagerbta už ilgametį indėlį gyvybės kultūros puoselėjimui. Gyvybės apdovanojimus antrus metus iš eilės organizavo žurnalas „Ateitis“, interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ ir „Marijos radijas“. Meninę programą parodė Stano ir Lietuvos aklųjų choras, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos šokių kolektyvas „Norija“, Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“, Evelina Staniulytė ir Vytautas Juozapaitis.

MARIJAMPOLĖ. Balandžio 26 dieną Šv. Vincento Pauliečio parapijos tikintieji, Bažnyčios geradariai ir svečiai susirinko į ypatingas Sumos šv. Mišias – parapija minėjo bažnyčios atkūrimo 25-metį, kai vyskupas Juozas Žemaitis MIC pašventino pamatų akmenis. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino lentas (lietuvių ir lotynų kalbomis), skirtas 1924-ųjų metų Įgulos bažnyčiai, Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Vytenio 9-ojo pėstininkų pulko karininkams, kariams, savanoriams, šauliams, žuvusiems Nepriklausomybės kovose, lageriuose ir tremtyje, atminti. Šv. Mišiose giedojo Sumos ir „Suvalkijos“ chorai, vargonavo Irena Gurevičienė. Homilijoje vysk. R. Norvila paminėjo kunigų ir klebono darbus bažnyčios atstatymo ir kūrimo laikotarpiu. Sveikinimus parapijai išsakė Seimo nariai Albinas Mitrulevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Marijampolės mero pavaduotoja Irena Lunskienė, Lietuvos kariuomenės vyresnysis leitenantas Marius Lasavičius. Apie klebono globojamo „Caritas‘‘ veiklą kalbėjo pirmoji vadovė Emilija Montvilienė ir dabartinė Virginija Žilinskienė. Su 65 metų gimtadieniu pasveikintas parapijos klebonas prel. Juozas Pečiukonis.  

PANEVĖŽYS. Balandžio 5-ąją, Šv. Velykų sekmadienį džiugios naujienos apie prisikėlusį Jėzų sulaukė ne tik į bažnyčias skubėję panevėžiečiai, o ir tie, kuriems šią šventą dieną, deja, teko leisti darbo vietoje. Vidurdienį Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ su bičiuliais aplankė kelis prekybos centrus. Prekybos centrų darbuotojams vyskupas linkėjo džiugių Šv. Velykų. Šia simboline akcija siekiama skatinti atsakingą vartojimą. Kiekvienas per didžiąsias šventes į prekybos centrus skubantis žmogus prisideda prie to, kad ten dirbantieji šias šventes sutiktų ne jaukiame artimųjų rate, o darbo vietoje. Tad galbūt verta susimąstyti, kad kiekvienas mūsų galime prisidėti prie to, jog Velykas ir Kalėdas prekybos centrų darbuotojams tektų sutikti ne darbovietėje. Vėliau vyskupas su grupe jaunimo ir seserimis vienuolėmis aplankė ir ugniagesius, greitosios medicinos pagalbos, policijos darbuotojus – tuos, kurie savo darbu siekia užtikrinti, kad mes Velykas sutiktume ramiai ir saugiai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija