2015 metai

Popiežius Pranciškus apie nusidėjėlius, šalpą, sąžinę, kunigystę, viltį ir politiką

Balandžio 30-ąją, ketvirtadienį, popiežius Pranciškus susitiko su krikščioniško gyvenimo bendruomenių ir Italijos studentų misijų lygos nariais ir bendravo su jais.

Štai mergina Paola, dirbanti kalėjime, kuriame susiduriama su „visais pasaulio prieštaravimais“, klausė apie viltį? Ar ji įmanoma tokioje aplinkoje? Popiežius Pranciškus pirmiausia kalbėjo apie laikyseną. Negalima eiti į kalėjimą su tokiu nusistatymu: „Tu esi nusidėjėlis, priklausai žemesnei klasei, o aš tau pakalbėsiu apie Dievą“. Visada reikia atsiminti, kad nusidėjėliai esame mes patys, o jei nesame kalėjime, tai tik dėl Dievo malonės. Apaštalas Paulius ir didieji šventieji tai suprato. To nesuvokė tie Rašto mokytojai, kurie manė esą teisuoliai. Jėzus juos pavadino veidmainiais ir pabaltintais kapais. Jei tokie būsime, nepajėgsime išeiti į pakraščius, negalėsime gauti drąsos iš Šventosios Dvasios. Susitikę su kaliniais, pridūrė popiežius, kartais neturime žodžių. Bet tada artinkimės prie jų širdimi, Jėzaus Kristaus jausmais.

Atmintis

Prisiminė parapijietę, garsią vienuolę ir Dievo Tarnaitę

Sesers Marijos Kazimieros Kaupaitės 135-osioms gimimo ir 75-osioms mirties metinėms

Bronius VERTELKA

Sesers Marijos Kazimieros Kaupaitės portretas Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

Balandžio 17-ąją Ramygalos kultūros centre vyko Garbingosios Dievo Tarnaitės Marijos Kazimieros Kaupaitės 135-ųjų gimimo ir 75-ųjų mirties metinių minėjimas. Tarp gausiai susirinkusiųjų buvo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, g. kan. Edmundas Rinkevičius, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios Bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas, seserys kazimierietės iš Pažaislio, Šventosios mergelės ir kankinės Kotrynos kongregacijos seserys bei Dievo Apvaizdos seserys vienuolės iš Panevėžio, Seimo nariai Povilas Urbšys ir Domas Petrulis, Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius. Tarpkontinentinio ryšio pagalba minėjimą galėjo stebėti seserys kazimierietės iš savo centrinių namų Čikagoje.

Atmintis

Vienuolė ir kalbininkė

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Balandžio 14 dieną Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje vyko vakaras ir paroda, skirti Švenčiausiosios Jėzaus Širdies vienuolių kongregacijos (ACJ) vienuolei, mokytojai, kalbininkei, žodynininkei ir redaktorei, publicistei, filologijos daktarei Antanei Kučinskaitei (1915 04 13–2006 05 24) paminėti. Bibliotekos vestibiulyje kalbininkei pagerbti eksponuojamos iš archyvų paimtos nuotraukos, akimirkos iš jos kūrybinės veiklos kartu su kolegomis. Bibliotekoje įrengti stendai su nuotraukomis apie asmeninį gyvenimą (su mama, su mons. Kazimieru Vasiliausku), jos diplomai, straipsnių iškarpos, knygelės, žodynai...
Į vakarą susirinko gausus būrys garbingo amžiaus kalbininkų leksikografų, filologijos mokslo daktarų, jubiliatės kolegų ir svečių. Pranešimus ir prisiminimus įrašė „Marijos radijas“. Padėkota bibliotekos vedėjai Vilijai Margaritai Lukševičienei, kuri iš archyvų surinko ekspozicijai nuotraukas, dokumentus, diplomus, straipsnius.

Trumpos praėjusio mėnesio naujienos

Dievo Gailestingumo koplyčia Kaišiadorių Katedroje Kosto RADLINSKO nuotrauka

KAUNAS. Balandžio 6-ąją, antrąją Šv. Velykų dieną, švenčiant Eucharistiją Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje iškilmingai paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus jai suteiktą Bazilikos titulą. Šis titulas vainikavo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-metį ir konsekracijos 10-metį. Iškilmių liturgijai vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ir vyskupai bei dvi dešimtys kunigų. Arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas paskelbė Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefekto kardinolo Roberto Sarah ir arkivyskupo Arturo Roche 2015 m. sausio 20 d. pasirašytą dekretą apie parapinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai popiežiaus Pranciškaus suteikiamą Bazilikos (Basilica minor) titulą ir garbę. Homiliją sakė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas P. L. Kvintana ir atkreipė dėmesį, jog Bazilikos titulo suteikimas yra Popiežiaus dėmesio ir rūpinimosi vyskupija ir visa Lietuva ženklas. Bazilika tituluota Kristaus Prisikėlimo šventovė neretai vadinama tautos laisvės ir dvasinio prisikėlimo simboliu. Jos dramatiška istorija liudija skaudų Bažnyčios persekiojimą sovietmečiu – ši bažnyčia, statyta kaip paminklas Lietuvos nepriklausomybei 1922–1940 metais, sovietmečiu buvo paversta Radijo gamykla ir niokojama, atkūrus Nepriklausomybę atstatyta ir konsekruota 2004-aisiais.

Meilės įsakymas

1. „Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti“ (Jn 15, 17).

Broliai ir seserys, šie žodžiai skamba kaip testamentas, kurį turime vykdyti, nes tokia yra Kristaus valia. Pradžioje atrodo, kad tai – nieko naujo. Meilės įsakymą gavo išrinktoji tauta dar prieš Jėzaus gimimą. Gerai žinome du meilės įsakymus. „Mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save“. Bet Jėzus pasakė aiškiai: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte...“ ir prideda labai svarbius žodžius – „taip, kaip aš jus mylėjau“. Tai yra tas meilės kiekis, būdas ir kaina – tai, kas reikalinga meilei. Jėzus, duodamas įsakymą, parodė, kaip ta meilė turi atrodyti.

2. Kalbėdami ir rašydami apie meilę, dažnai įsivaizduojame poetines vizijas ir pamatome joje gražų jausmą, subtilumą, tyrumą, beveik dangišką sielos būklę. Kalbame apie tyrą dvasingą meilę. Dangiškų pojūčių gerbėjai mėgaujasi biologine meilės puse, o graikai tai vadino erosu. Jiems meilė, trumpai sakant, – seksas. Tobulai žinome, kad nei pirma dvasinės pakylėtos meilės vizija, nei fizinės meilės versija negarantuoja išlikimo realiuose gyvenimo įvykiuose. Viena gali būti per daug sublimuota į dvasinę pusę, kita išgyventa per daug atplėšta nuo dvasinės sferos. Jos yra kaip gilesnės tikrovės fragmentai. Meilė neturi būti valdoma ir priklausoma nuo kokios nors žmogaus sferos, pakylėtų jausmų ar fizinių malonumų. Kasdieninis gyvenimas pažymėtas dažnai skausmo, kančios, reikalauja sveikos, subrendusios meilės. Motyvaciją, kodėl reikia mylėti, turi išsaugoti žmogus, ji turi pasilikti jo širdyje, prote ir valioje.

Mirę kardinolai

Balandžio 8 dieną, sulaukęs 78 metų, Kanadoje mirė Monrealio arkivyskupas emeritas kardinolas Žanas Klodas Tiurkotas (Jean-Claude Turcotte). Jis gimė Monrealyje, 1959 metais gavo kunigystės šventimus, 1964 metais pradėjo studijas Lilio katalikų universitete Prancūzijoje. 1982 metais popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Monrealio augziliaru. 1990 metais vyskupas Ž. K. Tiurkotas paskirtas Monrealio arkivyskupu, o 1994-aisiais pakeltas kardinolu. 1997–2000 metais buvo Kanados Vyskupų konferencijos pirmininkas. 2012 metais atsistatydino iš Monrealio ganytojo pareigų ir tapo arkivyskupu emeritu.

' Balandžio 14-ąją Romoje mirė 94 metų kardinolas Robertas Tučis (Roberto Tucci) SJ.  Gimęs Neapolyje, būdamas 15 metų įstojo į Jėzaus draugijos noviciatą. Baigęs vidurinę mokyklą gimtajame mieste ir filosofijos bei teologijos studijas Milane ir Liuvene, 1950 metais gavo kunigystės šventimus. Keletą metų dėstė teologiją Neapolyje, o 1956 metais buvo paskirtas Italijos jėzuitų dvisavaitinio žurnalo „La Civiltą Cattolica“ redaktoriumi. 1973 metais buvo paskirtas generaliniu „Vatikano radijo“ direktoriumi. Nuo 1982 iki 2001 metų buvo atsakingas už visų Popiežiaus kelionių organizavimą. Popiežius Jonas Paulius II kun. R. Tučį SJ 2001 m. vasario 21 d. paskyrė kardinolu.