Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 24 (243)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Jemene susprogdinus katalikų bažnyčią šalyje beveik neliko krikščionių

Nors pasaulio žiniasklaidos ir tarptautinės bendruomenės dėmesys labiausiai sutelktas į konfliktus Sirijoje ir Irake, tačiau nereikia pamiršti, kad dar vienoje regiono šalyje verda ginkluotas konfliktas, lydimas mirčių, savivaliavimo ir religinių mažumų persekiojimo. Tai priminė trečiadienį, gruodžio 9-ąją Jemene, Adeno mieste, sprogdinta katalikų bažnyčia.

Jemenas, piečiausia Arabijos pusiasalio šalis, gerokai skiriasi nuo savo turtingųjų kaimynų – Saudo Arabijos, Jungtinių Arabijos Emyratų. Apie pusė šalies gyventojų yra neturtingi žemdirbiai, valstybė neturi naftos išteklių, trūksta vandens. Be to, šis kraštas pasižymi komplikuota pastarųjų dešimtmečių politine ir religine istorija: keletą dešimtmečių gyvavo šiaurinio Jemeno valstybė, kuri buvo valdoma marksistinio režimo, žlugusio kartu su Sovietų Sąjunga. 1990-aisiais ji buvo suvienyta su pietiniu Jemenu, nepriklausomybę nuo britų įgijusia šalimi. Tačiau suvienijimas nebuvo sklandus: klanai ir giminės konkuravo dėl valdžios, ne visi norėjo būti vienoje ir toje pačioje valstybėje. Be to, šalyje yra dvi didelės religinės bendruomenės – daugiau nei trečdalį sudarantys šiitai ir likusieji sunitai, kurie nuo šių metų pradžios pradėjo susirėmimus. Pirmuosius remia Iranas, o antruosius – Saudo Arabija, kuri prieš keletą mėnesių, šiitų kovotojams užėmus sostinę, ėmėsi masyvių karinių veiksmų, pasiųsdama tankus ir lėktuvus. Pasinaudodamos menka valstybės kontrole Jemene, bazes įkūrė „al Qaeda“ islamistinis ekstremistinis judėjimas.

Nors mažai žinoma, tačiau Jemenas turi senas krikščioniškas šaknis, siekiančias IV amžių. Septintame amžiuje prasidėjo stipri islamo ekspansija, kuri ginklu ar diskriminacine politika palengva nustelbė krikščionybę.

Kalbant apie šiuos laikus, manoma, kad iki šiitų ir sunitų susirėmimų pradžios 2015 metų sausį šalyje buvo apie 20–25 tūkstančius krikščionių, iš kurių pustrečio tūkstančio vietinių, o kiti – pabėgėliai iš Afrikos valstybių, ypač iš Somalio ar Etiopijos, bei atvykę darbo reikalais. Tikslių duomenų nėra, nes šalyje nėra religijos laisvės, daug krikščionių rinkosi maldai pusiau pogrindžio sąlygomis, patirdami didžiulį visuomenės spaudimą. O šis tapo dar sunkiau pakeliamas pilietinio konflikto ir islamistinių ekstremistinių organizacijų įsigalėjimo sąlygomis. Todėl daug jų, užsieniečių ir vietinių, išvyko kitur.

Mažai abejonių, kad ir trečiadienio išpuolis prieš bažnyčią yra islamo ekstremistų, priklausančių al Qaeda arba „ISIS“, darbas. Jų įtaka pastaraisiais mėnesiais Adene stiprėjo, gruodžio 6 dieną jie prisiėmė atsakomybę už mirtiną pasikėsinimą į miesto gubernatorių. Anksčiau, rugsėjį, mieste buvo padegta kita bažnyčia ir išniekintos katalikų kapinės. Susprogdinta bažnyčia buvo dedikuota Nekaltajam Marijos Prasidėjimui, kuris ką tik buvo iškilmingai paminėtas liturgiškai gruodžio 8-ąją. Sprogdinimas žmonių aukų nenusinešė, jau ilgą laiką bažnyčioje nevyko pamaldos, ji buvo išplėšta. Ši bažnyčia buvo pastatyta britų kolonijinio valdymo laikais, 1963-iaisiais, vėliau marksistinis režimas ją buvo pavertęs meno galerija, o 1990 metais ji buvo grąžinta krikščionims.

Teigiama, kad dabar Jemene dar likę du vienuoliai saleziečiai iš Indijos, besirūpinantys maža katalikų bendruomene, ir keliolika Motinos Teresės seserų keturiuose miestuose, globojančių ligonius. Panašiai ištuštėjo ir pusantro amžiaus veikusi anglikonų parapija bei keli protestantiški maldos namai.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija