Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. rugsėjo 23 d., Nr. 18 (261)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Dvasinio atsinaujinimo apaštalė

„Palaimintoji Mama Antula užtikrino Kristui didžiąją dalį Pietų Amerikos“. Tuo įsitikinęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato). Argentinietė pasaulietė pašventė visą savo gyvenimą dvasinio atsinaujinimo pratyboms, kaip dvasinei sveikatai būtiniems vaistams, populiarinti. Palaimintosios pastangas lydėjo sėkmė, ir jos pradėtas darbas nenutrūko po jos mirties 1799 metais. Jos įsteigti Buenos Airių rekolekcijų namai tebeveikia pagal paskirtį.

Mama Antula vadinta Marija Antanė de Paz y Figueroa (1730–1799), viena šviesiausių Bažnyčios Argentinoje XVIII amžiuje asmenybių, popiežiaus Pranciškaus dekretu paskelbta Bažnyčios palaimintąja. Beatifikacijos iškilmėms Argentinoje, Santjago del Estero, palaimintosios gimtojo miesto, katedroje vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas A. Amatas, kuris beatifikacijos ceremonijų išvakarėse pasidalijo įžvalgomis apie naują Bažnyčios palaimintąją.

Dvasinio atsinaujinimo pratybas palaimintoji populiarino pagal šv. Ignaco Lojolos metodą, kurį įsisavino pas jėzuitus. Tai buvo paprasta. Mama Antula atkeliaudavo į kurį nors miestą, prisistatydavo Bažnyčios vyresniesiems prašydama leidimo surengti viešus ir bendrus dvasinio susikaupimo kursus visiems vargdieniams, tiek dvasios, tiek kūno. Paskui ieškodavo vietos, tinkamos didesnei žmonių grupei, pasirūpindavo tiek jų pamaitinimu, tiek nakvyne taip, kad dvasinių pratybų dalyviams nieko nestigtų. Tada ieškodavo kunigų, kurie sutiktų vesti pratybas, dažniausiai mercedarų ir dominikonų, nes pratybų pradininko šv. Ignaco Lojolos dvasinės šeimos įpėdiniai 1767 metais buvo išvaryti iš Argentinos ir visos Lotynų Amerikos.

Būtent 1767-ieji buvo takoskyros metai vaikų ir jaunimo katechetės Marijos Antanės gyvenime. Nelikus jėzuitų, apsiėmė jų vietoje ir pagal jų pratybas ugdyti dvasinį atsinaujinimą: pradėjo gimtajame Santjago del Estero, per trumpą laiką surinko aštuonias grupes po 300 žmonių, paskui apaštalavo šiaurinės Argentinos miestuose. Pratybose Kordoboje 1778 metais per keturis mėnesius dalyvavo trys tūkstančiai vyrų ir moterų. Navaros vicekaralius, Kubos ir Katalonijos kapitonas generolas Ambrosijus Funesas viename 1788 metų laiške tvirtina, kad palaimintosios per aštuonerius metus surengtose pratybose dalyvavo 70 tūkstančių žmonių.

1785 metais pratybas, kaip tinkamą ir vartotiną dvasinio atsinaujinimo būdą, dar labiau paskatino Romoje paskelbtas popiežiaus Pijaus VI reskriptas dėl visuotinių atlaidų suteikimo atliekantiems rekolekcijas. Maždaug tuo mat metu į kitas kalbas išversti palaimintosios laiškai paplito Europoje, o Marija Antanė – Mama Antula – savo apaštalavimą išplėtė iki Urugvajaus. Argentinos sostinėje didžiulis žmonių susidomėjimas siūlomu dvasiniu atsinaujinimu nulėmė, kad Mama Antula 1780 metais Buenos Airėse įsteigė pirmuosius rekolekcijų namus. Juose palaimintoji mirė eidama 70-uosius metus. Jos žemiški palaikai pagarbiai prižiūrimi Buenos Airių bažnyčioje Nuestra Seńora de la Piedad.

Kardinolas A. Amatas sakė: „Žavi nenuilstamas palaimintosios apaštalavimas, jos dvasinis gyvenimas, maitinamas gilaus tikėjimo į Dievą ir jo Apvaizdą. Marija Antanė buvo įsimylėjusi Jėzų Kristų ir Eucharistiją. Buvo giliai pamaldi. Ypač mylėjo Kūdikėlį Jėzų, kurio šaukėsi Manuelito vardu. Jo užtarimo prašydavo, kai pritrūkdavo malkų, maisto ir pinigų. Įtikinėdavo bendražygius nesirūpinti, nes viskuo pasirūpins Manuelitas“.

Popiežius Pranciškus savo tautietės Marijos Antanės beatifikacijos išvakarėse išreiškė viltį ir troškimą žinutėje, išplatintoje per socialinius tinklus, kad galingi šventumo gūsiai pakiltų per Gailestingumo jubiliejų visoje Amerikoje.

Puslapis parengtas pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija