Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 16 (283)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Ar Rožinis gyvas?

Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio
draugijos maldininkai prie Vabalninko
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
bažnyčios. Kairėje – Panevėžio
vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos
dvasinis vadovas, Zarasų
dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas

Rožinio maldą bažnyčios šventoriuje
veda br. Antanas Blužas OFM

Liepos 29-ąją Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos kongresas „Tiesa padarys jus laisvus“. Kongresas skirtas Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams. Malda suvienijo daugiau kaip tūkstantį maldininkų iš įvairių Lietuvos vyskupijų.

Su pamąstymais

Susirinkusius pasveikino Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadas, Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas. Dvasininko sveikinimas pakylėjo: malda yra jėga. Mes verčiame kalnus, kurie susikaupia mumyse... Katechezei vadovavęs kun. br. Antanas Blužas OFM, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas, nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs, neglostė mūsų puikybės ir prikaustė dėmesį. Dvasininkui rūpėjo, kad susimąstytume. Ko mes atvykome į kongresą? Melstis ar save parodyti? Kaip mes meldžiamės? Kiekvieno maldos standartai skirtingi. Bet ar mūsų malda gyva? Ar išgirstame, ko Viešpats iš mūsų prašo?

Katechezę iliustravo vaizdinės priemonės prie altoriaus: Dievo Motinos paveikslas, vitražai (Šv. Dominykas, Šv. Pranciškus), skulptūra „Nukryžiuotasis“.

Per šventųjų ir Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo šviesą bandysime skintis savo žemiškos kelionės taką Amžinybės link. Ieškosime sau atsakymų.

Savo mąstymus kun. br. Antanas Blužas OFM tęsė vadovaudamas Rožinio maldos procesijai per bažnyčios šventorių su bendra malda „Šviesos slėpiniai“. Stabtelėdavome prie koplytėlių.

Šv. Mišios

Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kunigai. Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas dėl ligos negalėjo dalyvauti kongrese, bet su dvasininkais ir tūkstantine kongreso dalyvių minia jungėsi bendroje maldoje.

Liepos 29-ąją Katalikų Bažnyčia mini šventąją Mortą, Marijos ir Lozoriaus seserį, Jėzaus bičiulę. Jos stiprybė – paprastas tikėjimo Jėzumi liudijimas po brolio mirties. Jeigu širdis nebeturi ramybės, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM kvietė atsigręžti į Švč. Mergelę Mariją, šv. Mortą.

Sveikinimai

Kongreso dalyvius sveikino Panevėžio vyskupas emeritas, Gyvojo rožinio draugijos įkvėpėjas ir globėjas, Panevėžio Gyvojo rožinio 35-ojo būrelio narys Jonas Kauneckas. Gyvojo rožinio draugijos vadovė Nijolė Gylienė pasidžiaugė: į kongresą Vabalninke susirinko ne tik Panevėžio vyskupijos dekanatų, bet visos Lietuvos vyskupijų delegacijos. Trūksta tik Vilkaviškio vyskupijos atstovų.

„Rožinis gyvas. Dalyvaujame ne tik kongresuose, bet ir atlaiduose“, – džiaugėsi Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos vadovė N. Gylienė. Ji pabrėžė ypatingą svarbą tų Gyvojo rožinio draugijos narių, kurie jau pasiligoję ir dėl sveikatos negali važinėti į kongresus, bet kasdieninė malda jų lūpose ir širdyse yra reikšminga ir galinga.

2018-ųjų kongresas – Joniškėlyje

Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos pereinamasis paveikslas perduotas Pasvalio dekanato Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos tikintiesiems. Naujasis šios bažnyčios klebonas kun. Virgilijus Liuima, daug metų tarnavęs Biržų dekanato Papilio parapijai, su savo parapijiečiais jį džiaugsmingai perėmė ir pakvietė 2018 metais visus gausiai dalyvauti XIV Panevėžio Gyvojo rožinio draugijos kongrese Joniškėlio bažnyčioje.

XIII Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos kongrese Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje dalyvavo trys Seimo nariai: Povilas Urbšys, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas.

Kongrese giesmėmis visus džiugino Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choristai. Nuoširdžiai visiems talkino jaunieji savanoriai.

Bažnyčios šventoriuje pasodintas atminimo medelis. Bendravimas tęsėsi agapėje. Nuotaikingą liaudišką koncertą svečiams dovanojo Vabalninko kultūros namų etnografinis ansamblis „Saulala“.

Ačiū...

Vabalninko krašto žmonės nuoširdžiai ruošėsi svečių sutikimui. Toks renginys – pelnyta pagarba Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai. Šiemet bažnyčiai – 400 metų.

Atvykę svečiai žavėjosi skoningai, bet išradingai išpuošta bažnyčia ir įvertino triūsą. Prie altoriaus – vien lelijos, kuklios, įspūdingos verbos, šventoriuje – floristiniai kilimai, mirtų, tujų, ąžuolo girliandomis vainikuoti ir kryžiai, vartai.

Bažnyčios puošimo darbus organizavo, pati visur dalyvavo Vida Jasinevičienė, gaižiūnietė, Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, gyvojo rožinio kalbėtoja. Vida nuoširdžiai dėkoja savo pagalbininkams. Bažnyčios altorių puošė apie 70 metrų ilgio mirtų vainikas. Jį pynė ramongalietės Emilija Urbonienė, Janina Petrėnienė, Jūratė Pupelienė. Joms talkininkavo kaimynės Onutė Kilinskienė, Stasė Pakaušienė bei gaižiūnietės Virginija Šulnienė su dukra Inga, Simona Laučkaitė. Negyvenamą sodybą su mirtų plantacija nurodė ramongalietė Irena Vasiliauskienė.

Paradines bažnyčios duris vainikavo 20 metrų ąžuolo vainikas.

„Ąžuolo vainiką pynė gaižiūnietė Valė Karoblienė. Ji pasisiūlė viena, bet Dievas jai atsiuntė dar ir dvi pagalbininkes šukionietes – Valę Meškonienę ir Anelę Rudienę. Ąžuolas augo šukioniečių Povilo ir Arūno Simonaičių sodyboje. Šeimininkai pripjovė šakų, kiek tik reikės“, – dėkojo Vida.

Vainikavimas – nebe moterų, bet dviejų vyrų, Adolfų – Rinkūno ir Jasinevičiaus – nuopelnas. Prie akcijos prisidėjo ir Ančiškių bendruomenė – pynė tujų vainiką. Verboms stovus sukūrė vabalninkietis Petras Narkevičius, o komponavo ir rišo Vida Skujienė, Elena Narkevičienė, Genovaitė Šipelienė, Irutė Vasiliauskienė, Genovaitė Barauskienė, Virginija Orlienė, Rita Stačkūnienė, Stasė Burbulienė, Lilija Satkevičiūtė, Inga Šulnytė, Simona Laučkaitė, Irena Janikūnienė, Janina Kubilevičienė, Joana Čibaitė, Regina Remeikienė ir kt. Šventoriuje floristinius kilimus „audė“ tikybos mokytoja Sigutė Sakalauskienė, Dalia Markutienė, Virginija Orlinienė ir kiti. Vabalninkietės Danutė Brazdžiūnienė ir Marija Žiaugraitė buvo išvykusios į pajūrį, grįžo vėlų vakarą, bet iš autobuso atskubėjo tiesiai į talką pynėjoms. Pagalbos ranką noriai ištiesė jaunimas – Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos moksleiviai, ypač – ateitininkai. Prie lauko ir darželio gėlių labai derėjo Pagavėnių kaimo ūkininkės Aidos Klepeckienės levandos.

Iš Biržų į Vabalninką ne kartą skubėjo dekanas kun. Algis Neverauskas ir Biržų dekanato Gyvojo rožinio draugijos būrelio vadovė Zita Sabeckaitė su savo komanda: Anele, Terese, Sandra, Jolita, Mirdza, Maryte, Nijole. Kad kongresas paliktų šiltus prisiminimus, stengėsi ir paskutines tarnystės dienas Vabalninko parapijoje leidęs kelis dešimtmečius tikintiesiems patarnavęs, šia bažnyčia pagal išgales rūpinęsis klebonas kan. Povilas Miškinis. Panevėžio vyskupo dekretu kan. P. Miškinis paskirtas patarnauti Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos tikintiesiems.

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“
Vlados Čirvinskienės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija