Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. rugsėjo 15 d., Nr. 17 (284)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Aštuntoji Lietuvoje ypatingos reikšmės šventovė

Šventasis Tėvas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteikė Bazilikos titulą, prasidėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai

Šv. Mišių aukai Trakų Švč. Mergelės
Marijos Apsilankymo Bazilikoje vadovauja
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

Gėlių žiedlapiais išpuoštas Trakų
Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos,
paveikslas Trakų Švč. Mergelės
Marijos Apsilankymo Bazilikoje

Rugsėjo 1-ąją drauge su Trakinių atlaidais prasidėjo Lietuvos vyskupų paskelbti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai, o Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia sulaukė popiežiaus Pranciškaus dėmesio – jai suteiktas garbingas Bazilikos titulas. Trakuose rugsėjo 3 dieną, 12 val. atlaidų šv. Mišiose, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas perskaitė Šventojo Sosto dekretą, kuriuo Trakų bažnyčią paskelbė Bazilika. Tradiciniai Trakinių atlaidai vyko rugsėjo 1–8 dienomis. Jais pradėtas švęsti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus. 2018 m. rugsėjo 4 d. bus 300 metų nuo stebuklais garsėjančio Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnacijos. 1718 m. rugsėjo 4 d. Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis. Tai buvo antras pasaulyje toks įvykis už Romos ribų.

„Kaip prieš 300 metų Popiežius Trakų Dievo Motinos paveikslui dovanojo karūnas, taip dabar Šventasis Tėvas mūsų bažnyčiai ir bendruomenei vėl rodo išskirtinį dėmesį, paskelbdamas Trakų bažnyčią bazilika. Visus šiuos metus labai lauksime piligrimų ir svečių iš visos Lietuvos ir užsienio“,– sako Trakų parapijos klebonas kun. Jonas Varaneckas.

Nuo rugsėjo 3-iosios Trakų bažnyčia vadinama Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilika. Tai – garbės titulas, Popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms visame pasaulyje. Trakų bažnyčios fundatorius – Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Bažnyčioje gerbiamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas buvo pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, karūnuotas Romos popiežiaus dovanotomis karūnomis. Trakų šventovę nuo seno lanko piligrimai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų šalių.

Pagrindinės Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus iškilmės vyks 2018 metų rugsėjo pradžioje, kai bus minimas Lietuvos valstybės šimtmetis. Lietuvos Seimas 2018 metus yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais.

Ruošiantis 300 metų karūnavimo iškilmėms ir Valstybės 100 metų gimtadieniui Trakuose kas mėnesį vyksta akcija „Malda už miestą ir Tėvynę“. Tai – maldos ir šlovinimo vakarai už Trakų rajono ir visos šalies gyventojus. Jubiliejiniais metais bus organizuojamas Tarptautinis mariologinis kongresas, Seime rengiama jubiliejui skirta tarptautinė konferencija, Trakuose vyks teminės paskaitos, sakraliniai ir kultūriniai renginiai.

Metraščiuose pasakojama, kad 1718 metais į stebuklingojo paveikslo vainikavimo popiežiaus Klemenso XI karūnomis iškilmes atvyko tūkstančiai piligrimų iš „tolimiausių Lietuvos, Žemaitijos, Rusijos, Palenkės, Mozūrijos, net iš pačios Lenkijos ir Prūsijos kraštų. Gausios iš visokių parapijų įvairių draugijų procesijos atvyko su dosniomis ir pamaldžiomis Dievo Motinai sielomis“, o tai anais laikais buvo nematytas reiškinys. Visą oktavą trukusios iškilmės tapo visos tautos tikėjimo išpažinimu dalyvaujant visų socialinių luomų žmonėms.

Trakų Bazilika yra aštunta Mažoji Bazilika Lietuvoje. Bazilikomis yra paskelbtos Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijų, Marijampolės, Krekenavos šventovės ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Bazilikos skirstomos į didžiąsias (jos yra keturios Romoje) ir mažąsias, kurių visame pasaulyje yra beveik 2000.

Daugiau apie Trakų parapiją – www.trakubaznycia.lt.

Viktoro Jusielio (l24.lt)  ir Karolinos NARKEVIČ nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija