2015 metai
2016 metai
2017 metai

Aštuntoji Lietuvoje ypatingos reikšmės šventovė

Šventasis Tėvas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteikė Bazilikos titulą, prasidėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai

Šv. Mišių aukai Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje vadovauja Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

Rugsėjo 1-ąją drauge su Trakinių atlaidais prasidėjo Lietuvos vyskupų paskelbti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai, o Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia sulaukė popiežiaus Pranciškaus dėmesio – jai suteiktas garbingas Bazilikos titulas. Trakuose rugsėjo 3 dieną, 12 val. atlaidų šv. Mišiose, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas perskaitė Šventojo Sosto dekretą, kuriuo Trakų bažnyčią paskelbė Bazilika. Tradiciniai Trakinių atlaidai vyko rugsėjo 1–8 dienomis. Jais pradėtas švęsti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus. 2018 m. rugsėjo 4 d. bus 300 metų nuo stebuklais garsėjančio Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnacijos. 1718 m. rugsėjo 4 d. Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis. Tai buvo antras pasaulyje toks įvykis už Romos ribų.

Pašventintas atgautasis pranciškonų konventualų vienuolynas

Šv. Mišių aukai Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vadovauja Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

Rugpjūčio 27 dieną Vilniuje vyko pranciškonų (OFM Conv.) po daugelio metų kovos atgauto vienuolyno pašventinimo iškilmė. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Joms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Į šią iškilmingą ir svarbią ordino šventę susirinko gausus būrys svečių ir tikinčiųjų: ordino generalinis ministras t. Markas Taska (Marco Tasca), generalinis asistentas t. Jacekas Ciupinskis (Jacek Ciupinski), Gdansko provincijos provincijolas t. Janas Maciejovskis (Jan Maciejowski), Rusijos kustodijos vyresnysis t. Nikolajus Dubininas, Štetino vyskupijos emeritas Marianas Blažiejus Krušylovičius (Marian Blażej Kruszylowicz) OFM Conv., Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, Rygos arkivyskupo atstovas kun. Algimantas Gudaitis, nuncijaus sekretorius mons. Metju Amponsa Samoa (Matthew Amponsah-Saamoa), įvairiose vietose tarnaujančių pranciškonų bendruomenių vyresnieji ir kiti broliai pranciškonai iš įvairių pasaulio kraštų, daugelis pašvęstojo gyvenimo atstovų, ambasadoriai, Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kiti Lietuvos valdžios atstovai ir institucijų vadovai.

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką

Brangūs Lietuvos tikintieji,

Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai, per kuriuos dar švęsime Lietuvos valstybės šimtmetį. Švč. Mergelės Marijos paveikslo Trakuose vainikavimo 300 metų sukaktis mums primins, kad Dievo Motina globoja mūsų Tėvynę nuo amžių.

Įžengiame į šiuos metus tokiu laiku, kai visame pasaulyje minimas Dievo Motinos apsireiškimo Fatimoje šimtmetis. Taikos angelas, paruošęs Fatimos piemenėlių širdis Marijos apsireiškimui, kvietė: „Jėzaus ir Marijos Širdys laukia jūsų karštų maldų!“ O pati Marija, apsireiškusi Fatimoje, ragino karštai melstis už taiką pasaulyje.

Šiandien, švęsdami Švč. Mergelės Marijos gimimo iškilmę ir Šiluvos atlaidus, atsiliepkime į Marijos kvietimą. Nesiliaujant karui Artimuosiuose Rytuose, kylant įtampai Pietryčių Azijoje, Europą vis supurtant terorizmo aktams, nerimstant ir mūsų regionui, melskime Švenčiausiąją Dievo Motiną taikos pasauliui ir mūsų šaliai.

Šventojo Sosto atstovas Rusijoje

Kardinolas Pietras Parolinas nuoširdžiai sutinkamas Rusijoje dirbančių seserų vienuolių

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin) rugpjūčio 20–24 dienomis lankėsi Rusijoje. Maskvoje jis susitiko su Rusijos katalikų vyskupų konferencijos nariais, kuriems šiuo metu vadovauja Saratovo vyskupas Klemensas Pikelis. Kardinolas kartu su rusų katalikų ganytojais ir apaštališkuoju nuncijumi Rusijoje arkivyskupu Čelestinu Miljore (Celestino Migliore) aukojo šv. Mišias Maskvos Dievo Motinos katedroje. Pamaldose dalyvavo gausus būrys vietos tikinčiųjų, kitų krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų atstovų, diplomatų iš Italijos, Lenkijos, Vokietijos. Kol kas neaišku, kiek Vatikano valstybės sekretoriaus vizitas pasitarnaus rusų katalikų bendruomenės padėčiai gerėti, bet lūkesčiai yra dideli, ypač dėl komunistų valdymo laikais konfiskuotos bažnytinės nuosavybės grąžinimo, nes ši problema iki galo vis dar neišspręsta. Tai labai svarbu, nes katalikų bendruomenei labai reikia tinkamų maldos namų.

Rusijoje trūksta kritiško požiūrio į istoriją

Italijos Riminio mieste vyko „Tautų bičiulystės mitingas“, kuriuos kasmet vasarą jau kelis dešimtmečius rengia katalikų judėjimas „Comunione e Liberazione“. Vienas susitikimų buvo skirtas Rusijos istorinei tapatybei, Stačiatikių Bažnyčios vaidmeniui visuomenės gyvenime ir mažos katalikų bendruomenės būklei. Rusijai skirtą susitikimą paskatino surengti šiemet sukankančios bolševikų revoliucijos 100-osios metinės ir Vatikano valstybės sekretoriaus kard. Pietro Parolino vizitas Maskvoje. Vienas kalbėtojų šiame susitikime buvo italas arkivyskupas Antonijus Meninis (Antonio Mennini), šiuo metu dirbantis Vatikano Valstybės sekretoriate, o nuo 2002 iki 2010 metų vadovavęs apaštališkajai nunciatūrai Maskvoje. „Rusijoje ne tik neįvyko kritinis sovietinio laikotarpio permąstymas, jo pasmerkimas, bet daugeliu aspektų šalies visuomenė išgyvena kažką panašaus į istorinę amneziją, – kalbėjo buvęs nuncijus Rusijoje. – Visoje Rusijoje galbūt nėra nė vienos šeimos, kuri nebūtų nukentėjusi, kurios nariai nebūtų buvę nužudyti arba ištremti, tačiau ne visi mato reikalą išsiaiškinti savo giminaičių likimą“. Pasak buvusio nuncijaus Rusijoje, neįvyko šio laikotarpio istorinio permąstymo procesas, o ne kartą pačiam arkivyskupui, kai jis gyveno Maskvoje, yra tekę dalyvauti susitikimuose, kuriuose buvo šlovinami Stalino laikai. Tiesa, kad Stalinas industrializavo Rusiją, tačiau kokia kaina! Pasak buvusio nuncijaus, kritišką požiūrį į stalinizmo laikotarpį galėtų padėti formuoti stačiatikių kultūros dėstymas mokyklose. Ištisos kartos žmonių užaugo be Jėzaus vardo, joms svetimi bet kokie religiniai simboliai, išskyrus tik groteskiškas „ikonas“, vaizduojančias Staliną su aureole.

Šventoji Aušvico lagerio kalinė

Rugpjūčio 9 dieną Osvencimo Dialogo ir maldos centre buvo atidaryta paroda „Aušvicas šiandien“, skirta 75-osioms šv. Kryžiaus Teresės Benediktos – Editos Štain (Edita Stein) – kankinystės metinėms. Žydų kilmės filosofė, karmelitė vienuolė, buvo nužudyta Aušvico lagerio dujų kameroje 1942 m. rugpjūčio 9 d. Jos kankinystės sukakčiai skirtą parodą sudaro 30 nuotraukų, kurias Aušvico lagerio teritorijoje padarė prieš dvejus metus miręs vokiečių fotografas Martinas Blumė (Martin Blume). Parodos atidarymui buvo surengta diskusija, kurioje, kartu su istorikais, sociologais dalyvavo vokietis kunigas Manfredas Dezelėris (Manfred Deselärs), jau daug metų gyvenantis Osvencime, vienas Dialogo ir maldos centro kūrėjų. Osvencimo karmeličių vienuolyno koplyčioje buvo irgi aukojamos šv. Kryžiaus Teresės Benediktos liturginio minėjimo Mišios.

Mirė Milano arkivyskupas emeritas

Kard. Dionidžis Tetamanzis Nuotrauka iš Avvenire.it

Rugpjūčio 5-osios rytą mirė Milano arkivyskupas emeritas kardinolas Dionidžis Tetamanzis (Dionigi Tettamanzi). 83 metų kardinolas mirė nuo ligos, kuri pradėjo reikštis metų pradžioje. Kaip praneša Milano arkivyskupija, kuriai šiuo metu vadovauja apaštališkojo administratoriaus pareigas einantis kardinolas Andželas Skola (Angelo Scola) ir paskirtasis Milano arkivyskupas Marijus Delpinis (Mario Delpini), pastarosiomis dienomis jie buvo kreipęsi į Milano arkivyskupijos tikinčiuosius ir prašę malda palydėti visoje Italijos Bažnyčioje garsų kardinolą paskutiniosiomis jo gyvenimo valandomis.

Popiežius Pranciškus, atsisveikinimo telegramoje reikšdamas užuojautą velionio šeimai ir Milano arkivyskupijai, kardinolą D. Tetamanzį pavadino viena iškiliausių arkivyskupijos asmenybių, mieliausių ir labiausiai mylimų Milano ganytojų. Popiežius jautriais žodžiais ilgame telegramos tekste dėkojo už šio garbaus brolio ir Dievui ištikimo tarno džiaugsmingai liudytą Evangeliją, vaisingą gyvenimą, intensyvią kultūrinę ir pastoracinę veiklą.

Žymus kanonų teisės specialistas

Kard. Velazijus De Paolis Nuotrauka iš avvenire.it

Rugsėjo 9-ąją Romoje mirė kardinolas Velazijus De Paolis (Velasio De Paolis) C.S., buvęs Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūros vadovas. Jis gimė 1935 m. rugsėjo 19 d. Sonine, netoli Romos. Įstojęs į Šv. Karolio misionierių kongregaciją, 1958 metais davė amžinuosius įžadus; 1961 m. kovo 18 d. jam suteikti kunigystės šventimai. Tais pačiais metais kongregacijos vadovybės buvo pasiųstas tęsti studijų į Romą – Grigaliaus universitete apgynė kanonų teisės doktoratą; Tomo Akviniečio universitete – teologijos licenciatą; Romos valstybiniame „La Sapienza“ universitete baigė civilinės teisės studijas. Kelerius metus kun. V. De Paolis dėstė Šv. Karolio kongregacijos kunigų seminarijoje Šiaurės Italijoje; 1971 metais pradėjo dėstyti kanonų teisę Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete, o nuo 1987 metų – dar ir Popiežiškajame Urbono universitete. Publikavo keletą knygų ir daugybę straipsnių bažnytinės nuosavybės administravimo tematika, tapo vienu žymiausių šios specifinės kanonų teisės srities specialistų.

Tarnavo Anglijos ir Velso Bažnyčiai

Kard. Kormakas Merfis O’Konoras Nuotrauka iš Carmelite.org

Rugsėjo 1-osios popietę mirė kardinolas Kormakas Merfis O’Konoras (Cormaco Murphy O’Connor). Nuo rugpjūčio vidurio jau labai sunkios būklės jis buvo paguldytas į ligoninę, diagnozuotas vėžys. Rugpjūčio 24-ąją jis peržengė 85 metų amžiaus slenkstį.

Užuojautos telegramą atsiuntė popiežius Pranciškus. Kreipdamasis į Vestminsterio arkivyskupijos dvasininkiją ir tikinčiuosius Šventasis Tėvas su didžiausiu dėkingumu atsimena jo išskirtinę tarnystę Anglijos ir Velso Bažnyčiai, jo nesvyruojantį atsidavimą skelbiant Evangeliją, rūpinantis vargšais, toliaregiškai darbuojantis ekumeninio ir religinio dialogo srityje. „Aš noriai prisidedu prie jūsų patikint jo kilnią sielą begaliniam Dievo gailestingumui, mūsų Dangiškajam Tėvui. Visiems gedintiems dėl jo išėjimo užtikrintoje Priskėlimo viltyje aš iš širdies teikiu savo apaštalinį palaiminimą, kaip Viešpaties paguodos ir stiprybės prašymą“, – rašoma popiežiaus Pranciškaus telegramoje.

Šeimos etikos specialistas

Kard. Karlas Kafara Nuotrauka iš isoladipatmos.com

Rugsėjo 6 dieną Bolonijoje mirė buvęs Bažnyčios ganytojas kardinolas Karlas Kafara (Carlo Caffarra), plačiai žinomas moralinės teologijos specialistas, aktyvus diskusijų šeimos etikos temomis dalyvis. Jis gimė 1938 m. birželio 1 d. šiaurės Italijoje, Buseto mieste. 1961 m. liepos 2 d. buvo įšventintas Fidencos vyskupijos kunigu. Romoje Grigaliaus universitete studijavo kanonų teisę; mokėsi Popiežiškoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje; apgynė doktoratą. Grįžęs į vyskupiją kurį laiką dirbo parapijos sielovadoje vikaru ir dėstė kunigų seminarijoje. Vėliau pakviestas dėstyti į Šiaurės Italijos universitetą ir Švč. Širdies katalikų universitetą Milane. Aktyviai įsijungė į diskusijas, vykusias po Pauliaus VI enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimo. Popiežius Jonas Paulius II kunigą K. Kafarą paskyrė pirmuoju 1981 metais Romoje prie Laterano universiteto įkurto Santuokos ir šeimos studijų instituto vadovu. 1995 metais popiežius Jonas Paulius II kun. K. Kafarą paskyrė Šiaurės Rytų Italijos Feraros-Komačio arkivyskupu, o 2003 metais – Bolonijos arkivyskupu. 2006 metais popiežius Benediktas XVI jį paskyrė kardinolų kolegijos nariu, Bolonijos arkivyskupijai vadovavo iki 2015 metų spalio.

Netektys

A†A kun. jubil. Pranas Sabaliauskas OPS
(1923 04 02-1948 12 19-2017 09 03)

Rugsėjo 3 dieną Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė kun. Pranas Sabaliauskas. Kun. Jis gimė 1923 m. balandžio 2 d. Juotiškių k., Molėtų r. Mokėsi Piešiškių kaimo ir Alantos pradžios mokykloje, vėliau – Molėtų progimnazijoje ir Utenos gimnazijoje. 1943 metais įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1948 m. gruodžio 19 d. vysk. Kazimieras Paltarokas jam suteikė kunigystės šventimus. Kun. P. Sabaliauskas iki 1952 metų ėjo vikaro pareigas Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje. Nuo 1952 iki 1958 metų administravo Kupreliškio parapiją, o nuo 1958 iki 1968 metų – Antalieptės parapiją. Juodupės parapijoje išklebonavęs 24 metus, 1992-aisiais kun. P. Sabaliauskas buvo išleistas į Vilniaus arkivyskupiją – Vilniaus Dominikonų vienuolyno bendruomenę. Iki 1999 metų ėjo kapeliono pareigas Lukiškių kalėjime. 1995 metais davė amžinus įžadus Dominikonų Tretininkų ordine (OPS). Trumpai tarnavo Vilniaus Šv, Kryžiaus bažnyčioje, pagelbėdavo Vilniaus Arkikatedros sielovadoje. 2001 metais grįžo į Panevėžio vyskupiją, ir iki 2013 metų darbavosi Panevėžio Švč. Trejybės rektorate. Pablogėjus sveikatai gyveno Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose.

Popiežius: skųstis draudžiama

„Skųstis draudžiama“ – toks užrašas atsirado ant popiežiaus Pranciškaus privataus buto durų Vatikano Šv. Mortos svečių namuose, kur jis gyvena nuo pat jį išrinkusios 2013 metų kovo mėnesį vykusios konklavos. Lentelę su tokiu užrašu popiežiui Pranciškui birželio 14 dieną vykusios bendrosios audiencijos metu padovanojo italas psichologas ir psichoterapeutas Salvas Nojė (Salvo Noč). Tąkart dėkodamas gydytojui už dovaną Popiežius pažadėjo, kad ją pakabins ant savo darbo kambario durų. Popiežius pažadą ištesėjo, tačiau užrašas „Skųstis draudžiama“ atsirado, ne ant darbo kambario, bet ant privataus buto durų. Šią naujieną paskelbė italų dienraštis „La Stampa“.

Mums rašo

Su galingu „ginklu“ – malda

Adoracija Senojoje Katedroje

Kokių tik malonumų šiandien mums nesiūlo materialusis pasaulis!.. Pilna pasaulietiška spauda visokiausios reklamos, pradedant kūno pagražinimais, „malonaus“ sekso priemonėmis, užkalbėjimais, netgi moterį „perkeičiant“ vyru ir atvirkščiai!.. Taigi visko prigalvojama, prikuriama, kad tik tariamais „malonumais“ palepintume tą mūsų nuodėmingą kūną, tarsi tuo būtume laimingesni už prieš mus gyvenusią žmonijos kartą arba, tarsi norėdami čia, Žemėje, susikurti amžinąjį gyvenimą – rojų...

Kai aš anądien paklausiau vieno seno, vos ne šimto metų sulaukusio senuko, kodėl jie, taip sunkiai dirbę ir vargingai gyvenę, visados būdavę linksmi, nuoširdūs, vienas kitam tik gero linkintys, anas atsakė: „Rytais atsikėlę, mes pirmiausia pagarbindavome Dievą... Padėkodavome Jam už suteiktą nakties ramybę ir savo nuoširdžiomis maldomis, kurias mes tuomet mokėjome, paprašydavome sveikatos, geros nuotaikos, darbingos dienos ne vien tik sau, bet ir kaimynams... Ir taip visą dieną savo širdyse turėdavome Dievą... O kur Dievas, ten nėra pykčio ar neapykantos kitam žmogui, o Dievo buvimas mumyse sujungia mus visus broliškai draugystei, artimo Meilei. Tai padeda dar labiau priartėti prie Dievo, o nuoširdi malda padeda būti laimingiems ir kitus padaryti laimingus...“