Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. rugsėjo 15 d., Nr. 17 (284)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Šventojo Sosto atstovas Rusijoje

Kardinolas Pietras Parolinas
nuoširdžiai sutinkamas Rusijoje
dirbančių seserų vienuolių

Kardinolas Pietras Parolinas
su Maskvos patriarchu Kirilu

Vatikano valstybės sekretorius
ir Rusijos užsienio reikalų
ministras Sergejus Lavrovas

Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas pagerbia
šv. Mikalojaus relikvijas

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin) rugpjūčio 20–24 dienomis lankėsi Rusijoje. Maskvoje jis susitiko su Rusijos katalikų vyskupų konferencijos nariais, kuriems šiuo metu vadovauja Saratovo vyskupas Klemensas Pikelis. Kardinolas kartu su rusų katalikų ganytojais ir apaštališkuoju nuncijumi Rusijoje arkivyskupu Čelestinu Miljore (Celestino Migliore) aukojo šv. Mišias Maskvos Dievo Motinos katedroje. Pamaldose dalyvavo gausus būrys vietos tikinčiųjų, kitų krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų atstovų, diplomatų iš Italijos, Lenkijos, Vokietijos. Kol kas neaišku, kiek Vatikano valstybės sekretoriaus vizitas pasitarnaus rusų katalikų bendruomenės padėčiai gerėti, bet lūkesčiai yra dideli, ypač dėl komunistų valdymo laikais konfiskuotos bažnytinės nuosavybės grąžinimo, nes ši problema iki galo vis dar neišspręsta. Tai labai svarbu, nes katalikų bendruomenei labai reikia tinkamų maldos namų.

Kita iki šiol Rusijos katalikams svarbi problema, iki šiol išlikę nepagrįsti kaltinimai dėl vadinamojo prozelitizmo, tai yra tariamo bandymo į katalikybę atversti vietinius stačiatikius, tiksliau sakant, nuo tikėjimo sovietmečiu nutolusius žmones, kurie turėjo stačiatikybės šaknis. Kard. P. Parolinas minėtų šv. Mišių homilijoje sakė, kad pagaliau reikia atsisakyti „prozelitofobijos“, ir priminė, kad krikščionybė auga ne dėl prozelitizmo, o dėl patrauklaus tikėjimo liudijimo. Kardinolas ragino Rusijos katalikus eiti į priekį ir nebijoti padėti žmonėms rasti atsakymus į jų būties klausimus ir gyvenimo problemas, liudyti tikėjimą ir artimo meilę. Beje, šioje šalyje dėl ilgai užtrukusio ateizmo tik 2 proc. gyventojų reguliariai praktikuoja tikėjimą. Rusijoje, kaip tradicinės religijos įstatymiškai pripažintos tik stačiatikybė, islamas, budizmas ir judaizmas, o katalikybė, nors Rusijoje veikia nuo viduramžių, laikoma „netradicine“ religija, sekta, todėl jos atžvilgiu galimi valdžios piktnaudžiavimai.

„Dėl tokios sunkios padėties Rusijos katalikai nuolat baiminasi, jei ne buvusių brutalių persekiojimų, tai naujos diskriminacijos ir įvairių religijos laisvės suvaržymų“, – sakė vienas labiausiai patyrusių sielovadininkų, Rusijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius mons. Igoris Kovalevskis. Vietos katalikų ganytojai yra įsipareigoję informuoti stačiatikių hierarchus apie svarbesnes pastoracines iniciatyvas (pavyzdžiui, naujų parapijų steigimą), tačiau stačiatikių pusė tą „informavimą“ dažnai supranta kaip leidimo prašymą, kurį galima duoti ar neduoti. Taigi iki visiško katalikų ir stačiatikių lygiateisiškumo ir abipusio supratimo Rusijoje dar ilgas kelias.

Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo priimtas jo rezidencijoje Danilo vienuolyne kard. P. Parolinas perdavė popiežiaus Pranciškaus asmeninį sveikinimą broliui Kirilui. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas į tai atsakęs itališkai „Grazie“ („Ačiū“), pastebėjo, jog Vatikano valstybės sekretoriaus vizitas liudija gerėjančius santykius ne tik tarp abiejų Bažnyčių, bet ir tarp Rusijos Federacijos ir Šventojo Sosto. Pirmiausia atkreiptas dėmesys į svarbų šiemetinį ekumeninį įvykį, laikiną, du mėnesius trukusį šv. Mikalojaus Stebukladario (Nikolajaus) relikvijų perkėlimą iš Italijos Bario miesto į Rusiją. Šio rusų stačiatikių ypač gerbiamo šventojo palaikų atgabenimas iš Bario miesto, kur jie saugomi daugiau kaip tūkstantį metų, susilaukė didžiulio atgarsio. Prie Maskvoje, o vėliau Sankt Peterburge išstatytų relikvijų rinkosi minios maldininkų, buvo atvykę beveik pustrečio milijono tikinčiųjų, įskaitant Rusijos valstybės lyderius. Tarptautiniai ir dvišalių Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos santykių klausimai aptarti kard. P. Parolino pokalbiuose ne tik Maskvoje su užsienio reikalų ministru Sergiejumi Lavrovu, bet ir rugpjūčio 23 dieną Sočyje, prie Juodosios jūros, su prezidentu Vladimiru Putinu. Vatikano valstybės sekretorius, kalbėdamas apie tarptautinius klausimus, ypač padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, nurodė, kad Šventasis Sostas nuolat primena pareigą laikytis tarptautinės teisės principų, bendrojo gėrio, teisingumo ir teisėtumo nuostatų ir susilaikyti nuo veidmainiško manipuliavimo žmonių nelaimėmis. Kard. P. Parolinas sakė, kad nepaisant galimų Vatikano ir Rusijos požiūrių skirtumų tarptautinės politikos klausimais, yra bendras sutarimas, kad reikia ginti Artimųjų Rytų ir Afrikos krikščionis nuo islamiškojo ekstremizmo ir kiekvienoje šalyje siekti tikėjimo išpažinimo laisvės. Rusijos prezidentas padėkojo Vatikanui už šv. Mikalojaus Stebukladario relikvijų išstatymą Maskvos ir Sankt Peterburgo šventovėse, kurias ir jis aplankė.

Vos parvykęs iš Maskvos kard. P. Parolinas sakė, kad susitikime su patriarchu Kirilu visų pirma išreikštas pasitenkinimas nauja gera Katalikų ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčių dvišalių santykių atmosfera, prie kurios susiformavimo prisidėjo Havanoje įvykęs popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho susitikimas. Su patriarchu Kirilu kalbėta ir apie kultūrinį bei akademinį bendradarbiavimą, bendrą veikimą humanitarinėje sferoje. Viena jautrių temų buvo Ukrainos klausimas. Kardinolas paminėjo Šventojo Sosto ir Popiežiaus ne kartą išsakytą raginimą siekti konflikto Ukrainoje sprendimo visų pirma vykdant abiejų šalių jau pasirašytus susitarimus. Visada pabrėžiami humanitariniai Ukrainos krizės aspektai. Viena tokių „humanitarinių“ temų yra pasikeitimas karo belaisviais. Tai galėtų suteikti labai svarbų impulsą visam procesui išjudinti jį iš mirties taško ir galbūt paskatintų kalbėtis apie ugnies nutraukimą, paliaubas, saugumą visoje teritorijoje, o ilgainiui gal sukurtų politines sąlygas artėti prie visos krizės sprendimo.

Apie Sočyje vykusį susitikimą su prezidentu V. Putinu kard. P. Parolinas sakė, kad jis buvęs nuoširdus, kad atvirai buvo paliestos didžiausią susirūpinimą keliančios problemos – padėtis Artimuosiuose Rytuose ir ypač Sirijoje, krikščionių likimas tame regione, persekiojimai, Ukrainos problema, padėtis Venesueloje. Prezidentas supažindintas su sunkumais, su kuriais susiduria Rusijos katalikai. „Stengiausi štai kokią žinią perduoti: Rusija, dėl savo geografinės padėties, savo istorijos, savo kultūros, savo praeities ir dabarties, privalo atlikti labai svarbų vaidmenį tarptautinės bendruomenės, pasaulio gyvenime. Jai tenka labai svarbus vaidmuo. O tai reiškia, kad jai tenka ir labai didelė atsakomybė už taiką. Šaliai ir jos lyderiams tenka didžiulė atsakomybė už taikos kūrimą ir jie privalo taiką kelti aukščiau už visus kitus interesus“, – kalbėjo kard. P. Parolinas.

Interviu „Vatikano radijui“ kard. P. Parolinas paminėjo ir jam nepaprastą įspūdį palikusius susitikimus su Rusijos katalikais – į šv. Mišias Maskvos katedroje susirinko labai daug žmonių, nors tai buvo šiokiadienis, eilinė darbo diena. Tie žmonės atėjo paliudyti ištikimybės Popiežiui ir Katalikų Bažnyčiai. Kaip sakė kard. P. Parolinas, pastaruosius kelerius metus santykiai tarp Šventojo Sosto ir Maskvos bei visos Rusijos stačiatikių patriarchato yra intensyvesni. Viena iš tokių iniciatyvų yra kasmetiniai jaunų kunigų ir vienuolių vizitai: iš Rusijos Romoje ir iš Romos Maskvoje. Rugpjūčio pabaigoje Maskvoje lankėsi jaunų kunigų ir vienuolių grupė, sudaryta iš Romos popiežiškųjų universitetų studentų. Kaip pranešama Maskvos patriarchato pranešime, jie apsilankė patriarchato Išorinių santykių departamente, lydimi jo vadovo metropolito Hilariono ir jo pagalbininkų, kurie jiems papasakojo apie savo darbą ir apie patriarchato gyvenimą. Jie dar aplankė kelis vienuolynus, stačiatikių bažnyčių ir patriarchatui priklausantį institutą.

Pagal Vatikano radiją ir „XXI amžių“

Artimiausiame numeryje rašysime apie popiežiaus Pranciškaus kelionę į Kolumbiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija