Mirė Milano arkivyskupas emeritas

Kard. Dionidžis Tetamanzis Nuotrauka iš Avvenire.it

Rugpjūčio 5-osios rytą mirė Milano arkivyskupas emeritas kardinolas Dionidžis Tetamanzis (Dionigi Tettamanzi). 83 metų kardinolas mirė nuo ligos, kuri pradėjo reikštis metų pradžioje. Kaip praneša Milano arkivyskupija, kuriai šiuo metu vadovauja apaštališkojo administratoriaus pareigas einantis kardinolas Andželas Skola (Angelo Scola) ir paskirtasis Milano arkivyskupas Marijus Delpinis (Mario Delpini), pastarosiomis dienomis jie buvo kreipęsi į Milano arkivyskupijos tikinčiuosius ir prašę malda palydėti visoje Italijos Bažnyčioje garsų kardinolą paskutiniosiomis jo gyvenimo valandomis.

Popiežius Pranciškus, atsisveikinimo telegramoje reikšdamas užuojautą velionio šeimai ir Milano arkivyskupijai, kardinolą D. Tetamanzį pavadino viena iškiliausių arkivyskupijos asmenybių, mieliausių ir labiausiai mylimų Milano ganytojų. Popiežius jautriais žodžiais ilgame telegramos tekste dėkojo už šio garbaus brolio ir Dievui ištikimo tarno džiaugsmingai liudytą Evangeliją, vaisingą gyvenimą, intensyvią kultūrinę ir pastoracinę veiklą.

D. Tetamanzis gimė 1934 m. kovo 14 d. Didelę gyvenimo ir kunigiškos tarnystės dalį jis paskyrė gimtajai Milano arkivyskupijai, tačiau ėjo vyskupo ir kitas atsakingas pareigas keliose Italijos vyskupijose, Italijos vyskupų konferencijoje, Vatikane ir Vyskupų sinoduose. D. Tetamanzį kunigu prieš šešis dešimtmečius, 1957 metais, įšventino Milano arkivyskupas ir būsimas popiežius, Paulius VI – pal. Jonas Krikštytojas Montinis (Montini), vyskupu Milano katedroje 1989 metais konsekravo jo pirmtakas Milane, jėzuitas kardinolas Karlas Marija Montinis (Carlo Maria Martini). Milano arkivyskupo pareigas D. Tetamanzis ėjo devynerius metus.

D. Tetamanzis buvo iš viso trijų svarbių Italijos vyskupijų arkivyskupas – Ankonos, Genujos ir Milano – ir kai ruošėsi pasitraukti iš aktyvios veiklos, Popiežiaus paprašytas tęsė pastoracinę veiklą Milane dar kelerius metus, o tapęs arkivyskupu emeritu, ėjo Vigevano vyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. Nors metų pradžioje nusilpo sveikata ir nebegalėjo laisvai judėti, kovo 25 dieną paskutinį kartą atvyko į Milano katedrą vykstant popiežiaus Pranciškaus pastoraciniam vizitui. Tai buvo paskutinis viešas kardinolo D. Tetamanzio pasirodymas.

Žinomas teologas, daugybės knygų autorius, šeimos, pasauliečių pastoracijos ir bioetikos ekspertas kardinolas D. Tetamanzis bendradarbiavo rašant kai kurias popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikas, jo skyrimu tapo kardinolu, dalyvavo penkiuose sinoduose: kaip ekspertas Šeimos sinode 1980 metais ir kaip Sinodo tėvas asamblėjose Europos klausimais 1991 ir 1999 metais, pašvęstiesiems 1994 metais ir popiežiaus Pranciškaus skyrimu Sinode apie šeimos pašaukimą ir misiją Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje 2015 metais. Akademinę ir pastoracinę veiklą kardinolas D. Tetamanzis derino su dalyvavimu suvažiavimuose ir televizijos debatuose, bendradarbiavimu katalikiškoje Italijos ir Vatikano spaudoje, pamokslavimu, dvasiniu vadovavimu ir rekolekcijų vedimu, jis buvo Italijos šeimos konsultorių konfederacijos ir Italijos gydytojų asociacijos dvasios tėvas, Sąjūdžio „Oari“ kenčiančių asmenų pastoracijai prezidentas, kelių Šventojo Sosto kongregacijų ir tarybų narys.

Kardinolas D. Tettamanzis po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties buvo minimas kaip kandidatas į popiežius, dalyvavo konklavose, kurios išrinko popiežių Benediktą XVI 2005 metais ir popiežių Pranciškų 2013 metais.

Pagal Vatikano radiją

© 2017 „XXI amžius“