Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. lapkričio 10 d., Nr. 21 (288)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Su karu viską pralaimime!

„Esame maži ir bejėgiai prieš mirties slėpinį. Tačiau, kokia malonė, jei tą akimirką širdyje saugome tikėjimo liepsnelę“. Popiežius Pranciškus šiais žodžiais Vėlinių dieną savo paskyroje „Twitterio“ tinkle paskelbta žinute atkreipė dėmesį į krikščioniškąjį tikėjimą, kuris skelbia, jog paskutiniąją dieną mirusiųjų kūnai prisikels, o užmigusieji Viešpatyje bus suvienyti su Prisikėlusiu Jėzumi Jo pergalėje prieš mirtį.

Popiežius Pranciškus Vėlinių popietę aplankė Netūno amerikiečių karių kapines, kuriose palaidota apie aštuonis tūkstančius karių, kritusių Antrajame pasauliniame kare, kelios dešimtys kovose žuvusių civilių, vyrų ir moterų, ir įamžinta apie keturi šimtai be pėdsako dingusių karių vardų. Tūkstančiai kapinėse priglaustų kritusiųjų priklausė JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgų desantui, kuris 1944 metų pradžioje po išsilaipinimo Ancio ir Netūno pajūrio miesteliuose, žadėjo netrukus išlaisvinti Romos miestą, esantį už 60 kilometrų, tačiau žygį sukliudė vokiečių pasipriešinimas, pareikalavęs daug aukų. Italijos sostinė buvo išvaduota tik po kelių mėnesių.

Atvykęs į kapines Popiežius privačiai pasimeldė už žuvusiuosius priėjęs prie kelių kapų, prie nežinomo kario, italų ir žydų kilmės amerikiečių kapų.

Šventasis Tėvas kapinėse aukojo gedulingas šv. Mišias kviesdamas „atnaujinti tikėjimą į Kristų, kuris vardan mūsų išgelbėjimo mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė“, meldė Visagalį Tėvą, „kad prieš mirties slėpinį sužadintų mumyse prisikėlimo viltį“ ir su Mišių dalyviais prašė gailestingojo Tėvo, „kad savo vaikams padovanotų akis ir širdis, kurios gebėtų apraudoti visas karo beprotystės aukas“. Trumpame Mišių Žodžio liturgijos apmąstyme popiežius Pranciškus kalbėjo apie karo beprasmiškumą, reikalaujantį gausybės jaunuolių gyvybių, ir tai vysta net ir dabar, nes pasaulyje vėl vyksta karas, pasak Popiežiaus, „dalimis“. „Pasaulis jau dabar pasiruošęs karui ir ruošiasi dar stipriau eiti į karą“, – sakė Šventasis Tėvas teigdamas: „Prašau Viešpatie, sustoki! Gana! Gana karų! Gana beprasmių žudynių“, – kaip yra sakęs Benediktas XV. „Verčiau viltis ir tokio naikinimo; kiek daug jaunimo – tūkstančių tūkstančiai, o aplink – tik pražuvusios viltys! Gana, Viešpatie, tai turime pasakyti šiandien, kai meldžiamės už visus mirusius, ir ypač, kai šioje vietoje meldžiamės už šiuos jaunuolius; šiandien, kai pasaulis dar kartą pasiruošęs karui ir dar labiau ruošiasi eiti į karą. Gana, Viešpatie, gana! Su karu viską pralaimime!“

Netūno municipalitetas yra Romos provincijos pietuose, tačiau teritorija priskirta Albano vyskupijai, todėl popiežių Netūne pasitiko, kapines lankant lydėjo ir su juo Mišias koncelebravo Albano vyskupas Marcelas Semeraras (Marcello Semeraro), artimas Popiežiaus bendradarbis, jo sudarytos Kardinolų patarėjų tarybos sekretorius.

Vysk. M. Semeraras, kalbėdamas italų katalikų portalui SIR apie Popiežiaus vizitą karių kapinėse išskyrė tris apsilankymo aspektus: „maldą už karų ir smurto aukas“, „karų beprasmybės iškėlimą“, „susitaikymą ir taiką, kaip būdą spręsti konfliktus“. „Popiežiaus apsilankymas kapinėse mirusiųjų atminimo dieną visų pirma yra malda už visus, kurie žuvo dėl karų ir smurto. Tai – žmonės, kurių galbūt jau niekas neprisimena, tačiau jie nusipelnė atminimo ir pavedimo dangiškojo Tėvo meilei. Be to, šis gestas yra karo atmetimo gestas, bet kokio karo“, – sakė vyskupas. Popiežius vizito metu palaimino nežinomo kario kapą, tačiau, pasak Albano vyskupo, yra nežinomų karių, tų, kurių vardai neminimi, tačiau jie yra tikri kariai. „Mes gyvename kito pasaulinio karo laikais, karo, kuris vyksta dalimis“, – dažnai mums primena popiežius Pranciškus. Todėl jo malda kartu yra taikos prašymas.

Albano vyskupas M. Semeraras kvietė šią dieną prisiminti popiežiaus Pranciškaus žinią „G20“ viršūnių susitikimo dalyviams liepos 7 dieną. Kaip popiežius Benediktas XV, kreipimesi į kariaujančias valstybes kvietė sustabdyti Pasaulinį karą, jį pavadindamas „beprasmėmis žudynėmis“, taip ir popiežius Pranciškus žinioje prašydamas užbaigti „pasaulinį karą dalimis“, visus dabar vykstančius ginkluotus konfliktus irgi pavadino „beprasmėmis žudynėmis“. Vyskupas priminė, jog Popiežius paprašė sustabdyti dabar vykstančias ginklavimosi varžybas, paragino taikingai išspręsti ekonominius klausimus bei sukurti bendras finansų ir prekybos taisykles, kurios visiems užtikrintų integralų vystymąsi.

Aplankė 1944 metais sušaudytų žmonių kapus

Grįždamas iš amerikiečių karių kapinių į Romą, popiežius Pranciškus užsuko į kitą Antrojo pasaulinio karo baisumus menančią vietą – Fosse Ardeatine, kur naciai 1944 metais sušaudė 335 žmones. 1944 m. kovo 24 d. rytą italai partizanai įvykdė pasikėsinimą prieš vokiečių karinės policijos dalinį. Sprogime žuvo 33 nacių nariai. Vokiečių karinės įgulos vadai gavo įsakymą surengti parodomąją keršto akciją – už kiekvieną žuvusį vokietį nužudyti po 10 italų. Paskubomis buvo surasta ne 330 žmonių, kaip reikalautų tokia makabriška aritmetika, bet penkiais daugiau – 335. Dauguma jų buvo politiniai kaliniai, laikomi Romos Gestapo areštinėje, kiti – Romos miesto kalėjime, be to, šešios dešimtys žydų, kurie buvo sulaikyti ir turėjo būti deportuoti į konclagerius. Jau tos pačiose dienos popietę kaliniai buvo nuvežti į Romos miesto pietiniame pakraštyje buvusius apleistus karjerus ir olas, kur anksčiau buvo kasamos statybinės medžiagos – tufas ir pocolaninis cementas. Suimtieji buvo vedami po penkis į požemius ir šaudomi. Kai buvo sušaudyti visi 335, požeminės galerijos buvo susprogdintos, palaidodamos nužudytųjų kūnus.

Po karo nužudytųjų palaikai buvo perlaidoti šalia žūties vietos įrengtame memoriale. Prieš popiežių Pranciškų Fosse Ardeatine aukų atminimą savo apsilankymu pagerbė popiežiai Paulius VI, Jonas Paulius II ir Benediktas XVI.

Vėlinių pavakare atvykęs į memorialą popiežius Pranciškus valandėlę pasikalbėjo su nužudytųjų giminaičiais, su Romos vyriausiuoju rabinu, aplankė požemines galerijas, kuriose prieš septynis dešimtmečius buvo nužudyti kaliniai, tyliai meldėsi jų žūties vietoje ir prie kapų padėjo gėlių. Galiausiai Romos rabinas ir Popiežius sukalbėjo po maldą už mirusius.

Sugrįžęs į Vatikaną, popiežius Pranciškus aplankė savo pirmtakų kapus Šv. Petro bazilikos kriptoje, už juos pasimeldė.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija