Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. lapkričio 24 d., Nr. 22 (289)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

„Klimatas ir vanduo“: reikia naujų ir išmintingų sprendimų

Spalio 22–25 dienomis Romoje surengtas tarptautinis susitikimas apie vandenį ir klimatą, o tiksliau, apie klimatą ir didžiąsias pasaulio upes, nuo kurių vandenų priklauso tiek regionų ekosistemų, tiek visuomenių gyvenimas.

Kaip priminė Europos Sąjungos komisaras aplinkai, jūrų reikalams ir žuvininkystei Karmenus Vela (Karmenu Vella), prieš 50 metų didžiosiose Europos vandens arterijose, Reino ir Dunojaus upėse, dėl taršos beveik išnyko gyvybė. Tokia buvo pramoninės plėtros kaina. Tačiau pamoka buvo išmokta, buvo priimtos deramos normos, užmegztas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir šiandien į šias upes sugrįžta žuvys. Panašių sprendimų reikia ir šiandien, reaguojant į globalią klimato kaitą.

Vandens klausimas vis dažniau patenka į tarptautinę darbotvarkę. Vanduo yra kasdienis gyvybinis žmogaus ir daugybės kitų gyvų organizmų poreikis. Nuo vandens, nuo jo trūkumo ar perteklius priklauso didžiulė pramonės, energetikos, gyvulininkystės ir žemės ūkio, visuomenės higienos dalis.

Susitikime kalbėjo ir Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), jis pasveikino popiežiaus Pranciškaus vardu ir perskaitė jo žinią. Joje Šventasis Tėvas palinkėjo, kad šio suvažiavimo dalyviai ir kiti atsakingieji atrastų būdus „išsaugoti brangią vandens dovaną žmonijos ateičiai“, kad jų darbas neapsiribotų praktinių sprendimų ieškojimu, tačiau atsakytų į vis aiškesnį „rūpinimosi kultūros“ išplėtojimo poreikį. Pabrėžęs, kad klimato kaitos keliamos grėsmės daugiausia kainuoja neturtingoms šalims ir pažeidžiamiems žmonėms, popiežius Pranciškus palinkėjo Visagalio globos ir išmintingų sprendimų. Kard. P. Parolinas paminėjo „karus dėl vandens“, kurie gali kilti tautoms ir valstybėms siekiant kontroliuoti strateginę reikšmę turinčius ežerus, upes ar upių baseinus. Tačiau tai – galimybė toliaregiams sprendimams ir dialogui dėl bendro vandens naudojimo. Nuo antrosios XX amžiaus pusės jau sudaryta per du šimtus politinių ir diplomatinių susitarimų dėl vandens išteklių ir tai yra gerieji pavyzdžiai, kaip bendradarbiauti ir užkirsti kelią atviram konfliktui. Pasak kardinolo, reikia daug naujovių, pradedant nuo naujo požiūrio, naujų bendradarbiavimo ir vandens panaudojimo būdų.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija