Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2018 m. gegužės 18 d., Nr. 10 (301)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Stasio Šalkauskio pėdomis

Sveikinimo žodis „Išminties šventės“ Šiauliuose dalyviams.

Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ

Gegužės 11–13 dienomis Šiauliuose, Šiaulių universitete ir Stasio Šalkauskio gimnazijoje, vyko prof. Stasio Šalkauskio minėjimas „Išminties šventė“. Trijų dienų renginys skirtas geriau susipažinti su neeiline S. Šalkauskio asmenybe, jo katalikiškos krypties filosofijos mokymu bei Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindais, minint Lietuvos valstybės 100-metį. Tarpukario Lietuvoje prof. S. Šalkauskis užėmė ypatingą vietą lietuvių intelektualų gretose, tad šiandien prasminga prisiminti jo filosofinę mintį ir puoselėtas idėjas. Išminties šventę sudarė keturios dalys: konferencija „Kultūros filosofija ir prigimtinė teisė“, kurioje aptartos paties profesoriaus plėtotos, jo atstovautai filosofinei srovei aktualios idėjos bei plačiau pristatytas Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas; tauriosios muzikos koncertas, kurį parengė Šiaulių miesto muzikos elitas; labdaringas intelektualaus humoro vakaras, skirtas pagerbti S. Šalkauskio puoselėtą pagarbą labdaringumui; šv. Mišios, skirtos profesoriui pagerbti.

Susirinkusius sveikino Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas, Kauno arkivyskupijos arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir Šiaulių universiteto rektorius dr. Donatas Jurgaitis. Koncertų salėje „Saulė“ vyko S. Šalkauskio premijos įteikimo vakaras. Po septynerių metų pertraukos vėl teikta premija šiemet atiteko žymiam Lietuvos filosofui Alvydui Jokubaičiui. Premija pradėta teikti 1968 metais, minint 50-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines. Per pusę amžiaus laureatais tapo 14 iškilių lietuvių. Premiją yra gavęs prezidentas Valdas Adamkus, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas. Gimnazistai mokyklos svečiams surengė interaktyvų pristatymą „Mūsų Šalkauskis“, pristatyti ankstesni S. Šalkauskio premijos laureatai, vyko diskusija „Profesoriaus Stasio Šalkauskio idėjos šiandien“. Renginio globėjai – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Stasys Šalkauskis buvo tikra Dievo dovana tarpukario Lietuvai. Po ilgai trukusio lietuviškojo identiteto naikinimo Lietuvai reikėjo atsitiesti ir išeiti į laisvės kelią. Buvo nepaprastai svarbu užsiauginti intelektualiai ir moraliai tvirtą Lietuvos šviesuomenę, pajėgiančią eiti ir kitus vesti laisvės keliu. S. Šalkauskis vadovavosi dėsniu, kad žmogus privalo gyventi tiesoje. Studijuodamas Maskvos universitete jaunasis Šalkauskis išgyveno pasaulėžiūros krizę. Ano meto Rusijos universitetuose viešpatavusi materialistinė ir nihilistinė dvasia kėsinosi sugriauti Šalkauskio tikėjimą ir palikti jauną mokslininką be aiškaus ir tvirto gyvenimo pagrindo. Šitaip atsitiko ne vienam ano meto studentui ir mokslininkui. S. Šalkauskis su jam būdingu atkaklumu gilinosi į įvairiai mąstančių filosofų raštus. Daugiausiai šviesos jam pažėrė filosofas Vladimiras Solovjovas, pateikęs įtikinančius atsakymus į rūpimus pasaulėžiūros klausimus. Galutinai subręsti kaip krikščioniui filosofui Šalkauskiui padėjo bendravimas su prel. Jakštu-Dambrausku ir studijos Friburgo universitete. Suradęs atsakymus Šalkauskis jautėsi labai laimingas ir nutarė tolesnį savo gyvenimą pašvęsti filosofiškai pagrįstos krikščioniškos pasaulėžiūros skleidimui ir tautos šviesuomenės ugdymui. Jei ne Šalkauskis, mes nebūtume turėję filosofo Antano Maceinos, kurio idėjos maitino mus per visus sovietinės okupacijos metus.

Būdamas labai stiprus intelektualas ir eidamas labai aukštas pareigas – jis buvo ne tik TF profesorius, bet ir VDU rektorius – Šalkauskis nuosekliai praktikavo savo tikėjimą. Tai, ką jis pažino ir tikėjo, neliko slapta, bet buvo viešai praktikuojama. Jo krikščioniškas elgesys nepripažino jokių kompromisų.

S. Šalkauskis šiandieninei Lietuvai, manau, yra ne mažiau aktualus nei anuomet. Šiandien mes džiaugiamės būdami Europos valstybių šeimoje, bet joje kaip niekad yra daug sutrikimo. Markso paminklo pastatymas Vokietijoje ir jo idėjų sklaida tarp žmonių, nuo kurių priklauso ES ateitis, mums negali nekelti rūpesčio, ypač, kai girdime iš save solidžiais Lietuvos politikais laikančiųjų lūpų raginimą, kad Europos Sąjungai reikia atiduoti net Lietuvos švietimą ir kad kuo greičiau reikia ratifikuoti Stambulo konvenciją, o kartu priimti genderistinę ideologiją, kurią popiežius Pranciškus taikliai yra apibūdinęs kaip ideologinę kolonizaciją. Šiandien negalima nematyti globalaus karo prieš normalią šeimą. Garsios kalbos apie globalią Lietuvą yra figos lapelis, kuriuo bandoma pridengti nesuvokimą arba bejėgiškumą daryti tai, kas Lietuvai šiandien yra reikalingiausia. Šalkauskis rodo aiškų kelią, kuriuo turime eiti ir pagal kokias vertybes kurti ateities Lietuvą. Dievas, moralė, tauta ir tvirta šeima – vertybės, kurias daug kas šiandien nori palaidoti, o kiti nusiteikę tik imituoti, kad jų laikosi. Šios vertybės yra kolonos, kurias vakarykščiai ir šiandienos marksistai, siekiantys sukurti naują žmogų, bandė ir vėl bando sugriauti.

Visuotiniame sąmišyje yra ir vilties spindulių. Ačiū Dievui, turime rimtų filosofų su tvirtu stuburu, turime jaunų žmonių, suvokiančių, kad laisvė nėra anarchija ir kad Dievas ją padovanojo mums ne tam, kad pamestume protą ir atsakomybę dėl Lietuvos ateities. Ši „Išminties šventė“ gali pažerti daug šviesos į dabarties sutemas. Ji galėtų tapti Šalkauskio Gyvosios dvasios sąjūdžio pradžia XXI amžiaus Lietuvoje. Gyvosios dvasios sąjūdis nėra dar viena nauja organizacija ar draugija. Iš tikrųjų gyvoji dvasia pagal S. Šalkauskį yra evangeliška dvasia – aktyvi ir drąsi, nuoširdi ir tiesi, jungianti dorinį idealizmą su gyvenimo realizmu, bekompromisiška principiniuose dalykuose ir gebanti atleisti, džiaugsminga ir sykiu rimta, svetima snobizmui ir neapkenčianti fariziejiškumo.

Mes turime tapti gyvosios dvasios nešėjais, turime užsiauginti jauną lietuvių kartą, kuri pakeistų sovietinėmis, materialistinėmis ir kairuoliškomis idėjomis besivadovaujančius tautiečius. Pradėkime apie tai mąstyti, nes mintis gali tapti žodžiu, o žodis – kūnu. Sveikinu „Išminties šventės“ iniciatorius bei dalyvius ir linkiu iš S. Šalkauskio mokytis ne tik minties gilumo, bet ir tarnavimo tautai ir Dievo karalystei.

Propatria.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija