Pijorų įkūrėjo gimimo 450-osios metinės

Šiemet sukanka 450 metų nuo garsiojo švietėjo ir jaunimo auklėtojo šv. Juozapo Kalasanto gimimo. Jo įkurta pijorų vienuolija XVII-XIX amžiuje veikė ir Lietuvoje.

J.Kalasantas gimė 1557 m. liepos 31 d. Ispanijos Hueskos vyskupijoje. Trokšdamas tapti jaunimo auklėtoju, jis tapo kunigu, išvyko į Romą ir, apsigyvenęs vargingame Užupio rajone, ėmėsi skurstančių šeimų vaikų švietimo ir krikščioniško auklėjimo. Jis buvo įsitikinęs, kad išsilavinimas, nepriklausomai nuo laiko dvasios ir gyvenimo aplinkybių, visuomet yra tvirčiausias žmogiško orumo garantas. Ne visiems patiko J.Kalasanto sumanymas steigti liaudies mokyklas. Nepatiko ir jo bičiulystė su nelabai suprantamas idėjas skelbusiu Galilėjumi. Vis dėlto savo ištverme ir greitai pasirodžiusiais švietėjiškos veiklos rezultatais J.Kalasantas laimėjo visuomenės pritarimą. Plito ir jo steigiamų liaudies mokyklų tinklas.

Ilgainiui iš mokyklose dirbančių jo pagalbininkų susiformavo kunigų kongregacija, kuri, 1617 metais gavusi popiežiaus Pijaus V pritarimą, pasivadino „Ordo Clericorum Regularium Pauperum Matris Dei Scholarum Piarum“ – „Pamaldžiųjų mokyklų Dievo Motinos regulinių kunigų vienuolija“ arba tiesiog pijorai. 1597 metais J.Kalasanto įkurta mokykla buvo visos Europos mastu pirma nemokama liaudies švietimo institucija. Jis mirė Romoje 1648 m. rugpjūčio 25 d. 1767 metais buvo paskelbtas šventuoju. Popiežius Pijus XII 1948 metais jį paskelbė visų liaudies mokyklų dangiškuoju globėju.

Šiuo metu pijorų kongregacijai priklauso 1421 narys. Visi jie dirba mokyklose 32 pasaulio šalyse. Pijorų pėdsakų yra ir Lietuvoje, nors jų veikla carinės Rusijos valdžios sprendimu Lietuvoje buvo nutraukta prieš pusantro šimto metų. Į Lietuvą pijorai atsikėlė iš Lenkijos. 1665 metais įsteigta Lenkijos pijorų provincija, o 1695-aisiais – Lietuvos viceprovincija. 1736 metais įkurta Lietuvos provincija. Prie pijorų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose – bent pradžios mokyklos.

Yra žinomi du kitados pijorams priklausę architektūros paminklai: Dūkšto Šv. Onos bažnyčia ir Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia. Panevėžio pijorų kolegijos mokinys buvo Vilniaus Arkikatedros statytojas Laurynas Gucevičius.

© 2007 „XXI amžius“