„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2007 balandžio 6 d, Nr.1 (33)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Europoje

Senelių globos centras veiks Fatimos regėtojos namuose

Fatimos regėtojos, karmelitės sesers Liucijos Dos Santos namuose bus įkurtas centras pagyvenusiems žmonėms. Namai, kuriuose gyveno sesuo Liucija, yra Portugalijoje, Bragos miesto apylinkėse įsikūrusio karmelitų seserų vienuolyne. Apie sprendimą įkurti globos namus buvo pranešta Bragos karmelitų Gerojo Jėzaus Nekaltojo Prasidėjimo vienuolyne surengtoje ceremonijoje. Vienuolyno vyresnioji pažymėjo, kad šiuo projektu pildoma sesers Liucijos valia.

Liucija, būdama 10 metų, su kitais dviem mažamečiais vaikais, Jacinta ir Pranciškumi Marto, 1917 metais regėjo Fatimoje apsireiškusią Mergelę Mariją. Apsireiškimų metu girdėtus Mergelės Marijos žodžius užrašė būtent sesuo Liucija. Tai vadinamosios trys Fatimos paslaptys. Kartą paprašyta sesuo Liucija taip apibūdino Fatimos apsireiškimų žinią: „Stenkitės būti ištikimi Dievui ir dėkokite Jam už visas malones, kurias per Mergelę Mariją Jis suteikė Portugalijai ir visam pasauliui!“

Sesuo Liucija mirė 2005 m. vasario 13 d., sulaukusi 97 metų. Netrukus po jos mirties buvo rastas laiškas, kuriame ji išreiškė pageidavimą, kad po mirties jos namai būtų skirti geriems darbams, atspindintiems „religinę, krikščionišką, dvasinę ir socialinę praktiką“. Projektui įgyvendinti buvo įkurta „Fatimos regėtojos sesers Liucijos namų asociacija“. Asociacijos narių dauguma yra karmelitės vienuolės. Namų pertvarkymas kainuos apie milijoną eurų. Kaip tikimasi, didžiumą išlaidų galės dengti geradariai.

Popiežius Benediktas XVI, kuriam, kaip anuometiniam Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektui, buvo pavesta paviešinti ilgus metus saugotą trečiąją Fatimos paslaptį, patikino, kad joje nėra nieko sensacingo: Marija stengiasi vesti žmones prie savo Sūnaus. Čia ir glūdi visa paslapties esmė.

Europos globėjo šventė Montekasino abatijoje

Neseniai pagrindiniame viso pasaulio benediktinų vienuolyne – Montekasino abatijoje – buvo švenčiama Šv. Benedikto iškilmė. Nors liturginiame kalendoriuje Šv. Benedikto šventė minima liepos 11 dieną, tačiau benediktinai savo vienuolynuose ir visų pirma šioje abatijoje, kurioje palaidoti šventojo palaikai, savo steigėjo ir Europos globėjo šventę mini kovo 21-ąją, nes būtent šią dieną 547 metais šv. Benediktas užbaigė savo žemiškąjį gyvenimą.

Šv. Benedikto mirties metinių proga surengtame minėjime, kaip kasmet, dalyvavo Europos šalių ambasadoriai, o popiežiui Benediktui XVI atstovavo ir pamaldoms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Chosė Saraiva Martinas ir Venecijos patriarchas kardinolas Andželas Skola.

Šv. Benediktas gimė apie 480 metus Italijos Nursijos miestelyje, o mirė savo įkurtoje Montekasino abatijoje. Šv. Benedikto parašyta regula davė pradžią visai Vakarų Bažnyčios vienuolystei. Per šiuos šimtmečius moterys ir vyrai, vadovaudamiesi šv. Benedikto šūkiu „Ora et labora“ – „Melskis ir dirbk“ – sukaupė didelį palikimą visos Bažnyčios labui. Benediktinai, cistersai, trapistai, kamalduliai nešė į tuo metu dar evangelizuojamą Europos žemyną krikščionišką tikėjimą ir civilizaciją. Būtent dėl nuopelnų bendros krikščioniškos europietiškos tapatybės kūrimui 1964 metais popiežius Paulius VI šv. Benediktą paskelbė Europos globėju.

Šiemetinė Šv. Benedikto šventė tarsi pradeda šiuo metu vykusius dabartinei Europos Sąjungai pagrindą padėjusių Romos sutarčių pasirašymo penkiasdešimtųjų metinių minėjimus. Kai popiežius Paulius VI skelbė šv. Benediktą Europos globėju, europinės integracijos procesas dar buvo ankstyvoje stadijoje. Iki Europos ekonominės bendrijos virtimo Europos Sąjunga, iki komunizmo žlugimo tuo metu dar laukė kelių dešimtmečių kelias. Ir Bažnyčia tuo metu dar nekėlė tų problemų, kurias ji kelia dabar, kai ES plėtimasis apnuogino dabartinių europiečių atitrūkimą nuo savo šaknų. Tad sprendimas skelbti šv. Benediktą Europos globėju ir šitaip priminti, kas Europa yra, šiandien atrodo kaip pranašiška Pauliaus VI įžvalga.

Štai ką popiežius Paulius VI sakė 1964 metais lankydamasis Montekasino abatijoje: „Idant šiandienos žmonėms, valstybių vadovams ir piliečiams, būtų neliečiamas ir šventas Europos dvasinės vienybės idealas, idant nepristigtų pagalbos iš aukštybių pagal tą idealą tvarkyti gyvenimą, paskelbiau šv. Benediktą Europos globėju“.

Pagal VR

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija