Kelionių įspūdžiai „Lietuvos Caritas“ bendradarbiai pas Austrijos kolegas

„Lietuvos Caritas“ delegacija St. Piolteno bendruomenės centre. Iš kairės: Saulius Kelpšas, Aušra Budėlienė, Rita Kochanskienė, Janina Kukauskienė, kun. Robertas Grigas, Vytautas Ilevičius ir St. Piolteno bendruomenės vadovas Karlas Rotenšlageris

Austrijos „Caritas“ išleistas paramos kampanijos Trečiojo pasaulio šalims plakatas, kuriame juodaodžio vaiko rankos laiko tuščią skardinį dubenėlį su užrašu dugne: „18 tūkst. vaikų kasdien miršta nuo NIEKO“

Šv. Antano „Caritas kaimas“ Alpių slėnyje, Bruko vietovėje, Zalcburgo arkivyskupijoje. Čia globojami neįgalūs žmonės

Rugsėjo 15-22 dienomis „Lietuvos Caritas“ vadovai ir pagrindinių socialinių projektų koordinatoriai lankėsi „Austrijos Caritas“ centre ir keleto vyskupijų „Caritas“ organizacijose, kur susipažino su austrų katalikų karitatyvine veikla bei darbo metodais, šiandien aktualiais ir Lietuvai.

„Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė, vyr. buhalterė Rita Kochanskienė, Pagalbos vargstančioms šeimoms projekto vadovė Aušra Budėjienė, reikalų vedėjas Saulius Kelpšas, Kalinių ir buvusių nuteistųjų globos projekto vadovas Vytautas Ilevičius aplankė nacionalinio „Austrijos Caritas“ tarnybas Vienoje, taip pat Vienos arkivyskupijos, Zalcburgo arkivyskupijos, Linco ir St. Piolteno vyskupijų „Caritas“ įstaigas.

Vienoje centrinio austrų „Caritas“ darbuotojai Silkė Ruprechtsberger, Felicitas Filipas, Christofas Petrik-Šveiferis, Tomas Preindlis supažindino kolegas lietuvius su darbu komunikacijos ir viešųjų ryšių srityje, tarptautiniuose ir katastrofų pagalbos projektuose. „Austrijos Caritas“ šiuo metu teikia įvairiopą humanitarinę paramą 18-oje Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos valstybių, taip pat ir Rytų Europoje (Baltarusijoje).

Vienos arkivyskupijos „Caritas“ Šv. Barboros slaugos namų vadovė Brigita Leticki surengė svečiams iš Lietuvos ekskursiją po šią globos įstaigą. Slaugos namuose globojami vyresnio amžiaus sunkiai sergantys, senatvinių sutrikimų, demencijos, atminties praradimo sunkumų turintys žmonės, kai jų slauga šeimos aplinkoje namiškiams tampa sunkiai įmanoma. Vidutinis namų gyventojų amžius – 90 metų.

St. Piolteno mieste „Lietuvos Caritas“ bendradarbiai lankėsi Emauso bendruomenės centre, kurio vadovas Karlas Rotenšlageris pristatė šios katalikiškos šalpos organizacijos idėjas ir veiklą. Emauso (pagal Evangelijoje minimą vietovę, kurioje nusivylę apaštalai sutiko prisikėlusį Kristų) bendruomenių judėjimą 1949 metais pradėjo prancūzas kunigas Abė Pjerė (1912-2007), žodžiu ir pavyzdžiu skatinęs visuomenę rūpintis apleistaisiais, benamiais, atskirtyje esančiais žmonėmis. Šiuo metu 47 šalyse veikia 442 Emauso bendruomenės.

St. Piolteno bendruomenė veikia jau 25 metus, per tą laiką jos pagalbos sulaukė apie 4400 vargstančiųjų. Bendruomenė suteikia būstą, darbą, profesionalų gydymą nuo liguistų priklausomybių iš kalėjimų paleistiems buvusiems nuteistiesiems, benamiams ar kitaip socialiai pažeistiems asmenims (pati bendruomenė savo globotinius pagarbiai vadina „svečiais“). St. Piolteno „Emausas“ turi penkias įmones (medžio, metalo apdirbimo, senų baldų atnaujinimo dirbtuves ir kt.), taip pat vykdo šešis būsto projektus vyrams, moterims ir jaunimui.

Nuo įkūrimo metų draugai ir rėmėjai St. Piolteno bendruomenės išlaikymui suaukojo apie 3,3 mln. eurų. Jos vadovas K.Rotenšlageris dėkingai įvardija tai kaip „duonos padauginimo stebuklą“ (Emauso judėjimo emblemoje vaizduojamos dvi duoną laužančios rankos). Einamąsias bendruomenės įstaigų išlaidas padengia viešieji rėmėjai – vyriausybės, regiono, miesto struktūros. Tyrimai rodo, kad bendruomenė, drauge su teikiama apgyvendinimo, darbo, medicinine pagalba kviečianti globotinius pradėti melstis ir atnaujinti tikėjimą, pasiekia iki 70 proc. reabilitacinį efektą ir todėl yra pripažinta sėkmingiausia Austrijos socialine įstaiga.

Linco mieste, kur įsikūręs Aukštutinės Austrijos federacinės žemės „Caritas“ centras, lietuvius globojo vyskupijos „Caritas“ pagalbos užsienio šalims darbuotojas Christofas Miulederis. Linco vyskupijos „Caritas“ veiklos kryptis, bendradarbiavimą su ES, aukų rinkimo vadybą, būdus įtraukti į „Caritas“ darbą jaunimą labai atvirai ir išsamiai pristatė regioninio „Caritas“ reikalų vedėjas Gerhardas Reišlis, Marija Mitenhuber-Pfeifer, Michaela Haincl, Svetlana Varmaz, Michaela Haunold. „Lietuvos Caritas“ Kalinių globos ir reabilitacijos projekto vadovas Vytautas Ilevičius su kolege iš Linco Sigrid Spindlbek aplankė Velso miesto kalėjimą, susipažino su integracijos buvusiems nuteistiesiems metodika, socialinės terapijos būdais, naudojamais vietos „Caritas“ įstaigose.

Pažintinę ir veiklos partnerių paieškos kelionę užbaigė vizitas Zalcburgo arkivyskupijos „Caritas“, kurio metu lietuvių grupę palydėjo ilgametis Lietuvos bičiulis, austrų katalikiškos literatūros gausių vertimų į lietuvių kalbą rėmėjas, Švč. Jėzaus širdies misionierių vienuolijos kunigas Jakobas Fiorgas ir Zalcburgo „Caritas“ bendradarbis Johanesas Lanseris. Arkivyskupijos „Caritas“ bendruosius akcentus svečiams pristatė direktorius Hansas Kroicederis. Lietuviai aplankė jauniems benamiams ir gatvės jaunimui skirtus Zalcburgo „Caritas“ krizinių atvejų nakvynės namus „Exit 7“. Tų namų lankstukas drąsina: „Nors mes nenurinksime visų akmenų nuo tavo kelio, tačiau mes vertiname tave rimtai ir norime Tau padėti. Galime pasiūlyti: vietą nakvynei, valgį, dušą, skalbimo mašiną, individualią pagalbą. (...) Nemokamai! (…) Be išankstinės registracijos!“

Bene labiausiai jaudinantį, tačiau ir šviesiausią įspūdį paliko išvyka į Zalcburgo arkivyskupijos Šv. Antano „Caritas“ kaimą, esantį Bruko vietovėje Alpių kalnuose, netoli aukščiausio Austrijos kalno Grosgloknerio (aukštis 3797 m). Kaime globojama apie 70 jaunų ir vyresnių neįgalių žmonių, čia jie gydomi, gali mokytis, ugdyti savo darbinius įgūdžius. Vaizdingų kalnų ledinėmis kepurėmis fone ryškios alpinių pievų žalumos supamą kaimiškų pastatų kompleksą sudaro maža bažnyčia, trys gyvenamieji bendrabučiai, administracijos patalpos, čia pat yra daržai, sodai, gėlių šiltnamiai, gyvulių ūkis, terapinio jodinėjimo aikštelė.

Kaip teigė už pedagoginės veiklos sritį atsakinga vadovė p. Klaudija Vagner-Hegeman, silpnesnieji globotiniai gali pasilikti gyventi kaime visą laiką, pagal savo galimybes dirbti buities ir ūkio darbus. Sveikesnieji, įgiję įvairias profesijas, dirba aplinkiniuose miesteliuose. Personalo „Caritas“ kaime dirba beveik tiek pat, kiek yra ir globotinių, tad socialiniai darbuotojai, medikai, pedagogai nėra pervargę, jie šypsosi, yra malonūs, atitinkamai džiugi ir globotinių nuotaika, nors čia gyvena ir sunkią psichikos ar fizinę negalę turintys žmonės. Jaučiamas darbuotojų ir kaimo gyventojų tarpusavio pasitikėjimas, bičiulystės atmosfera, globotiniai natūraliai kreipiasi į administracijos atstovus vardais. Už teikiamas paslaugas, kaip apskritai visoje Austrijos socialinėje sistemoje, moka centrinė ir regioninė valdžia, „Caritas“ tik skiria kvalifikuotus bendradarbius ir vykdo veiklą. Kažkiek lėšų sukaupiama pardavus žemės ūkio produktus, tačiau tai traktuojama daugiau kaip darbo įgūdžių ugdymo ir terapijos, o ne pelno siekimo priemonė.

Austrijos valstybė nemano, kad daro malonę skirdama lėšas šios ar kitų panašių „Caritas“ įstaigų veiklai. Skirstant biudžetą socialinei sričiai, vertinama pagal atliekamo darbo kokybę. Jeigu ji atitinka nustatytus standartus, valdžia yra įstatymiškai įpareigota finansuoti darbuotojų etatus, komunalines ir kitas išlaidas – nepriklausomai nuo to, ar įstaiga valstybinė, ar bažnytinė, ar nevyriausybinė. O kadangi visuotinė patirtis vienareikšmiškai patvirtina, kad bažnytinių šalpos ir globos projektų darbas dažniausiai būna labiau motyvuotas, „nevaldiškas“ ir, be to, pigesnis – didelę dalį savo socialinės rūpybos funkcijų Austrija deleguoja „Caritas“ struktūroms, drauge skirdama ir atitinkamas biudžeto lėšas. Dėl tokio požiūrio laimi tiek visuomenė, tiek pagalbos reikalingieji ir sunkumų ištiktieji.

„Lietuvos Caritas“ delegacija parsivežė namo ne vien tik vertingų žinių apie konkretaus darbo patirtį, veiklos būdus, kurių dalį bus galima sėkmingai pritaikyti telkiant paramą vargstantiesiems Lietuvoje. Galbūt lygiai taip pat svarbus buvo ir išgyvenimas, kokie panašūs mūsų siekiai toje pačioje Katalikų Bažnyčioje (90 proc. austrų – katalikai) ir kokie vis dėlto esame artimi vieni kitiems bendroje Vidurio Europos kultūros erdvėje.

Delegacijos nariai nuoširdžiai dėkingi kolegoms austrams už nenusileidžiantį lietuviškajam svetingumą. Alpių šalyje jie patyrė daug žmogiškos šilumos, o Vienoje, Lince ir Zalcburge buvo apgyvendinti jaukiuose bažnytiniuose svečių namuose. Dieve, atlygink ir palaikyk mūsų tautose visa, kas gera!

„Lietuvos Caritas“ informacija

„Lietuvos Caritas“ archyvo ir kun. Roberto GRIGO nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“