„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2007 gruodžio 21 d, Nr.6 (38)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Mirė kardinolas A. Štikleris

Mindaugas BUIKA

Aukštas Popiežiaus įvertinimas

Popiežius Benediktas XVI, vadovaudamas vyriausio Kardinolų Kolegijos nario, iš Austrijos kilusio kardinolo Alfonso Marijos Štiklerio, SDB, laidotuvių šv. Mišioms, pažymėjo velionio nuolankų atsidavimą Dievo valiai. Šventosios Romos Bažnyčios archyvaras ir bibliotekininkas emeritas kardinolas A. Štikleris mirė Romoje gruodžio 12 dieną eidamas 98-uosius gyvenimo metus. Praėjusį penktadienį gedulingų pamaldų homilijoje Šventasis Tėvas priminė, kad velionis kardinolas savo dvasiniame testamente nurodė, jog kaip salezietis, tvirtai laikėsi vienuolijos įkūrėjo Don Bosko iškeltų trijų idealų: meilės Eucharistijai, pamaldumo Švč. Mergelei Marijai ir ištikimybės Šventajam Tėvui.

Kardinolas A. Štikleris „gerai žinojo, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI, – kad mylėti Kristų reiškia mylėti jo Bažnyčią, kuri yra visada šventa, nors, kaip velionis pastebėjo savo dvasiniame testamente, „kartais skandalingai silpni esame mes, jos atstovai, tiek praeityje, tiek ir dabartyje“. Priminęs Kalno pamoksle išsakytą Išganytojo patvirtinimą niekinamiems ir persekiojamiems jo išpažinėjams – būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje (Mt 5, 12) – Šventasis Tėvas sakė, kad dėl tarnavimo Jėzui nereikia laukti „pagyrimo ir pripažinimo šiame pasaulyje“. Laukiant atlygio „danguje“ reikia nuolankiai atsiduoti Viešpaties valiai. Būtent tai žinojo bei praktikavo kardinolas A. Štikleris „nepaisant jo žmogiško trapumo ir silpnumo“. Vadovaudamasis šiuo principu velionis visą savo gyvenimą pašventė religiniam mokymui, o vėliau Šventojo Sosto tarnystei.

Anksčiau popiežius Benediktas XVI buvo pasiuntęs užuojautos telegramas kardinolo A. Štiklerio dar gyvam broliui ir trims seserims bei Šv. Jono Bosko saleziečių draugijos didžiajam rektoriui kunigui Paskualiui Čavesui Viljanuevai. Tose telegramose Šventasis Tėvas apibūdino velionį kardinolą, kaip „atsidavusį ir uolų Šventojo Sosto bendradarbį“, kuris atlikdamas jam patikėtas pareigas pateikė „karštos ištikimybės Kristui ir Bažnyčiai brangų liudijimą“. Popiežius taip pat nurodė kardinolo A. Štiklerio išskirtinį veiklumą kultūrinėje bei bažnytinėje srityse, būnant vienu žymiausių Katalikų Bažnyčios kanonų teisės ekspertų.

Gynė lotyniškąją liturgiją

Kardinolas A. Štikleris gimė 1910 m. rugpjūčio 23 d. Austrijos sostinės Vienos arkivyskupijos Noinkircheno miestelyje. Buvo antruoju vaiku dvylika vaikų turėjusioje katalikiškoje šeimoje. Jo tėvas Mikaelis Štikleris turėjo knygrišyklą. Dėdės kunigo rūpesčiu Alfonsas Vienoje lankė saleziečių mokyklą, kurioje ir nuspendė tapti vienuoliu, įstojo į Šv. Jono Bosko saleziečių kongregaciją. Vienuolinius įžadus Helenburgo saleziečių namuose Vokietijoje davė 1928 m. rugpjūčio 15 d. Studijavo filosofiją, teologiją ir kanonų teisę Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje. Kunigystės šventimus Romoje gavo 1937 m. kovo 27 d. Apsigynęs kanonų teisės doktoratą 1940-ųjų liepą Popiežiškajame Laterano universitete, dėstė Saleziečių universitete Turine, paskui Romoje, kur universitetas buvo perkeltas 1957 metais. Šiame universitete ėjo kanonų teisės docento, fakulteto dekano ir rektoriaus (1958-1966) pareigas. Kaip žymus bažnytinės teisės ekspertas dalyvavo Vatikano II Susirinkime (1962-1965), dirbdamas patarėju (peritus) Dvasininkijos ir Liturgijos komisijose. 1971 m. kovo 25 d. popiežiaus Pauliaus VI buvo paskirtas Apaštališkosios Vatikano bibliotekos prefektu ir daug prisidėjo modernizuojant šią instituciją, kurios saugyklose laikomi istorinės reikšmės rankraščiai bei meno ir senųjų monetų kolekcijos.

Popiežius Jonas Paulius II tėvą A. Štiklerį konsekravo tituliniu arkivyskupu 1983 m. lapkričio 1 d. ir paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios bibliotekininku ir archyvaru. 1985 metų gegužės 25 dienos konsistorijoje jis buvo pakeltas kardinolu. Žymusis teisės ekspertas kardinolas A. Štikleris aktyviai dalyvavo rengiant naująjį Bažnyčios kanonų kodeksą, išleido keletą fundamentalių bažnytinės teisės istorijos veikalų, vadovavo Tarptautinei teisės istorijos ir institucijų asociacijai, buvo daugelio bažnytinių ir pasaulietinių akademijų narys. Dėl amžiaus kardinolas A. Štileris atsistatydino iš šv. Romos Bažnyčios bibliotekininko ir archyvaro posto 1988 metų liepą.

Išlaikydamas tvirtas tradicines nuostatas, kardinolas A. Štikleris nuolat gynė poziciją, kad vadinamų Tridento lotyniškųjų šv. Mišių liturgija, galiojusi iki Vatikano II Susirinkimo reformos, niekada nebuvo uždrausta ir turi teisę būti laisvai celebruojama. Neoficialiai buvo pranešama, kad popiežius Jonas Paulius II 1986 metais sudarė devynių kardinolų (Alfonso Štiklerio, Jozefo Ratcingerio (dabartinio popiežiaus Benedikto XVI), Augustino Majerio, Silvijo Odžio, Agostino Kazerolio, Bernardino Ganteno, Antonijo Inocenčio, Pietro Palacinio ir Jozefo Tomko) komisiją dėl Tridento šv. Mišių statuso. Vėliau kardinolas A. Štikleris aiškino, kad toje komisijoje visi, išskyrus vieną kardinolą, pareiškė nuomonę, kad Tridento šv. Mišios niekada nebuvo uždraustos ir kad visi devyni kardinolai vieningai priėjo išvados, kad niekas negali kliudyti bet kuriam kunigui celebruoti senąsias šv. Mišias.

Kardinolas A. Štikleris taip pat tvirtino, kad po minėto komisijos sprendimo popiežius Jonas Paulius II norėjo paskelbti atitinkamą dekretą. Tačiau kai kurios įtakingos nacionalinės vyskupų konferencijos patarė Šventajam Tėvui visiškai neatstatyti Tridento šv. Mišių legalumo, nes tai taptų priežastimi daryti kai kurias kontraversijas Bažnyčios gyvenime. Ir tik praėjus dviem dešimtmečiams naujasis popiežius Benediktas XVI 2007 metų liepą paskelbtu apaštaliniu laišku „Summorum Potificum“ atstatė visišką teisingumą, leisdamasi be jokių apribojimų celebruoti lotyniškąją liturgiją pagal Romos Mišiolą, galiojusį iki Vatikano II Susirinkimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija