Mirė du kardinolai

Kovo mėnesį mirė du Kardinolų kolegijos nariai, kurie savo ištikima ganytojiška tarnyste buvo pelnę ne tik nacionalinį, bet ir tarptautinį pripažinimą

Siekė teisinio Bažnyčios pripažinimo Meksikoje

Mirus vienos didžiausių Meksikos katalikų Monterėjaus diecezijos arkivyskupui emeritui kardinolui Adolfui Antonijui Suaresui Riverai, popiežius Benediktas XVI užuojautos telegramoje pabrėžė jo „intensyvų ir dosnų tarnavimą Bažnyčiai“ ir ilgametę sielovadinę veiklą. Kardinolas A. Suaresas mirė Didįjį šeštadienį, kovo 22 dieną, eidamas 82-uosius gyvenimo metus. Dėl sunkios sveikatos būklės jis jau negalėjo dalyvauti praėjusioje konklavoje, kurioje 2005 metų balandžio 19-ąją buvo išrinktas dabartinis Šventasis Tėvas.

Kardinolas A. Suaresas gimė 1927 m. sausio 9 d. San Kristobalio mieste (Čiapaso valstija, Meksika). Teologiją ir filosofiją studijavo vietinėje kunigų seminarijoje, Jungtinių Valstijų ir Čilės universitetuose, Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Kaip tik Romoje, Popiežiškosios Lotynų Amerikos kolegijos koplyčioje 1952 m. kovo 8 d. gavo kunigystės šventimus.

Po studijų grįžęs į Meksiką gimtojoje San Kristobalio vyskupijoje dirbo seminarijos dėstytoju ir dvasiniu vadovu, buvo atsakingas už diecezijoje vykdomą katechezę, užėmė generalinio vikaro pareigas. Aktyviai palaikydamas pasaulietinių katalikų organizacijų veikimą buvo Krikščioniškojo šeimų sąjūdžio ir Katalikų akcijos jaunimo grupių dvasinis vadovas.

1971 m. rugpjūčio 15 d. buvo konsekruotas Tepiko vyskupu, o po dešimties metų – 1980-aisiais – perkeltas vadovauti Tlalnepantlos diecezijai. 1983-ųjų lapkričio 3 dieną, po Vyskupų Sinodo asamblėjos, popiežiaus Jono Pauliaus II buvo paskirtas Monterėjaus arkivyskupu metropolitu. Dvi kadencijas (1988–1991 ir 1991–1994 metais) buvo renkamas Meksikos vyskupų konferencijos pirmininku. 1994 metų lapkričio 26 dienos konsistorijoje buvo paskirtas į Kardinolų kolegiją.

Vadovaudamas Meksikos episkopatui kardinolas A. Suaresas daug prisidėjo sureguliuojant pilietinius neramumus Čiapaso valstijoje, kai vietos indėnų sukilimą buvo surengęs vadinamasis Sapatistų nacionalinis išsivadavimo frontas. Ganytojas vadovavo ir politinėms diskusijoms, kurios davė pradžią 1992 metų Meksikos konstitucijos reformoms, po kurių pirmą kartą per 70 metų laikotarpį Katalikų Bažnyčia įgijo teisinį pripažinimą. Dėl amžiaus ir pablogėjusios sveikatos iš ordinaro pareigų atsistatydino 2003 m. sausio 25 d.

Po kovo 24 dieną aukotų gedulingų šv. Mišių velionio kardinolo A. Suareso palaikai buvo palaidoti Monterėjaus Dievo Motinos katedros kriptoje.

Rūpinosi katalikybės inkultūracija Afrikoje

Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą kovo 6 dieną mirus beveik 90 metų sulaukusiam Tamalės (Gana) arkivyskupui emeritui kardinolui Piteriui Poreku Deriui, kurį pats buvo paskyręs į Kardinolų kolegiją. „Šis pasišventęs ganytojas paliko spinduliuojantį maldos, nuolankaus klusnumo Dievo valiai ir meilės artimui paveldą“, – pažymėjo Šventasis Tėvas. Jis pastebėjo, kad nelengvomis afrikietiško neturto sąlygomis skelbdamas Evangeliją velionis kardinolas rodė „tėvišką meilę, didį uolumą ir širdies paprastumą“ bei „nuolatinį dėmesį vargšų poreikiams“. Arkivyskupas P. Deris buvo paskelbtas kardinolu 2006 m. kovo 24 d. konsistorijoje, jau turėdamas 87 metus, tokiu būdu atsidėkojant jam už ištikimą tarnystę Bažnyčiai.

Kardinolas P. Deris gimė 1918 m. gegužės 10 d. Zemuoparės vietovėje Ganoje, pagonių šeimoje. Susipažinęs su katalikų misionieriais būsimasis kardinolas buvo pakrikštytas per 1932 metų Kalėdas. Nuo ankstyvos jaunystės pasiryžęs tapti dvasininku studijavo teologiją ir filosofiją vietos kunigų seminarijoje, vėliau Kanados ir Belgijos katalikų universitetuose. Yra apsigynęs teologijos doktoratą. Kunigystės šventimus gavo 1951 m. vasario 11 d.

Popiežiaus Jono XXIII konsekruotas pirmuoju Vua vyskupu 1960 metų kovo 16 dieną iš pat pradžių rūpinosi katalikų liturgijai pritaikyti vietines liaudies tradicijas, naudoti afrikietiškus muzikos instrumentus ir melodijas. Šį inkultūracijos procesą paskatino ir jo dalyvavimas Vatikano II Susirinkime (1962–1965). Kitais svarbiais jo ganytojiškos veiklos uždaviniais buvo pasauliečių įjungimas į aktyvesnį Bažnyčios gyvenimą, jaunimo švietimas ir dvasinių pašaukimų ugdymas. Stengdamasis, kad kuo daugiau jaunų talentingų afrikiečių įsigytų universitetinį išsilavinimą, jis taip pat skatino, kad jie liktų darbuotis tėvynėje ir nesusiviliotų didesniais uždarbiais Vakaruose. 1974 metais buvo paskirtas Tamolės vyskupu ir, šiai diecezijai gavus metropolijos statusą, 1977-ųjų gegužės 30 dieną pakeltas arkivyskupu. Žymusis ganytojas nuo 1982 iki 1988 metų buvo renkamas Ganos vyskupų konferencijos pirmininku, dalyvavo keliose Vyskupų Sinodo asamblėjose. Dėl amžiaus iš ordinaro pareigų atsistatydino 1994 m. kovo 26 d. Kardinolas P. Deris palaidotas Tamalės Dievo Motinos metropolinėje katedroje.

Mirus kardinolams A. Suaresui ir P. Deriui, Kardinolų kolegijoje šiuo metu yra 197 nariai, iš kurių 119 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti konklavoje.

M. B.

© 2008 „XXI amžius“