Jono XXIII ir Jono Pauliaus II šventumo kelyje – trijų moterų stebuklingi pagijimai

Meilės darbų kongregacijos vienuolė Katerina Kapitani visą gyvenimą dalijosi savo pamaldumu į Joną XXIII kuris regėjime jai pasakė, kad karštos žmonių maldos išgirstos, ir ji pasveikusi po sunkios vėžio operacijos 1966 metais

2005 metais, vos keletą savaičių po Jono Pauliaus II mirties, nuo Parkinsono ligos stebuklingai pagijo prancūzė vienuolė Simono Petro Marija Normand

Pagijimo malonę nuo nepagydomos aneurizmos Jono Pauliaus II užtarimu 2011 metais patyrė Floribeta Mora Dijas

Sesuo Katerina Kapitani su Jono XXIII portretu

Vienuolė Marie Simon-Pierre, pagijusi Jono Pauliaus II užtarimu

Jono Pauliaus II užtarimu pagijusi Floribeth Mora Diaz

Floribeth Mora Diaz su vyru

Atvelykio sekmadienio apeigose, popiežiui Pranciškui skelbiant Bažnyčios šventaisiais popiežius Joną XXIII (Angelo Roncalli, 1881–1963) ir Joną Paulių II (Karol Wojtyla, 1920–2005), pagerbiamos jų relikvijos: šv. Jono XXIII odos dalelė, paimta vykdant jo kūno kanoninį ir medicininį patikrinimą prieš beatifikaciją 2000 metais ir šv. Jono Pauliaus II keli kraujo lašai, kurie buvo paimti tyrimams paskutinėmis Popiežiaus gyvenimo dienomis, 2005 metais. Abiejų šventųjų žemiškieji palaikai yra palaidoti Šv. Petro bazilikos altoriuose: popiežiaus Jono XXIII – Šv. Jeronimo koplyčioje, popiežiaus Jono Pauliaus II – Šv. Sebastijono koplyčioje. Šventųjų žemiškuosius palaikus, net rūbus, kuriuos dėvėjo, ir daiktus, kuriais naudojosi, lietė atvaizdus, Bažnyčia pripažįsta relikvijomis, t.y. po mirties išliekančiais jų vienybės su Dievu ženklais. Daug kartų Bažnyčios palaimintųjų ir šventųjų istorijoje minimi atvejai, kad, būtent prisilietus prie relikvijų, įvyko dangiškosios malonės ženklas – pagijimas ar kokia kita nelaukta permaina, kurios vyksmo vien mokslu neįmanoma paaiškinti.

Vienas toks stebuklingas atvejis – fizinis pagijimas, Šventųjų skelbimo kongregacijos ir visos Bažnyčios patvirtintas, – įvyko Neapolyje 1966 metais italei vienuolei, 23 metų seseriai Katerinai Kapitani (Caterina Capitani). Kai atrodė, kad Meilės darbų kongregacijos vienuolė neatsigaus po sunkios vėžio operacijos, ant jos kūno buvo uždėtas prieš trejus metus mirusio popiežiaus Jono XXIII atvaizdas. Ligonė staigiai pagijo, atsigavusi papasakojo apie viziją, kurioje išvydo popiežių Joną XXIII, kuris regėjime jai pasakė, kad karštos žmonių maldos išgirstos, ir ji pasveikusi. Medikai, operavę ir gydę vienuolę, negalėjo mediciniškai pagrįsti šio įvykio. Pamaldi ir gilaus dvasinio gyvenimo sesuo Katerina paliko dvasinį testamentą, liudijantį jos visišką pasidavimą Dievo valiai. Minėto stebuklingo atvejo nustatymas nulėmė, kad Bažnyčia galėjo popiežių Joną XXIII paskelbti palaimintuoju 2000 metais. Sesuo K. Kapitani mirė 2010 metais. Visą gyvenimą ji dalijosi savo pamaldumu į Joną XXIII, skleidė jį kitiems. Daug žmonių Italijoje ir kitur pasaulyje gyveno giliai ir pamaldžiai įsitikinę, kad popiežius Jonas XXIII iš tikrųjų šventasis. Mirus Jonui Pauliui II, ypač per laidotuves, buvo viešai prašyta jį tuojau skelbti šventuoju, ir mirus Jonui XXIII irgi buvo daug prašymų, kad tuomet susirinkęs į antrąją sesiją Vatikano II susirinkimas, vadovaujamas popiežiaus Pauliaus VI, jį skelbtų šventuoju, kanonizuotų, netaikydamas įprastinės eigos, kuri numato liudijimų ir dokumentų kaupimo ir tyrimo etapus, kartais užtrunkančius ne vieną šimtmetį, numato, kad po patikrinto stebuklo prieš beatifikaciją būtų dokumentuotas stebuklas ir prieš kanonizaciją. Taigi, reikia dviejų ypatingų ženklų. Tačiau popiežius Pranciškus Jono XXIII šventumo bylos atveju nusprendė kitaip. Jis nustatė tai, jog praėjus penkiems dešimtmečiams nuo Jono XXIII mirties, šventumo garsas toliau sklinda pasaulyje, tad atleido nuo tolesnių kanonizavimo procedūrų, išskyrus iškilmingą kanonizavimo aktą.

„Santo subito“ („Kanonizuoti tuo pat“), prašymas, išsakytas per Jono Pauliaus II laidotuves, leido pajusti daugelio tikinčiųjų nusistatymą, tačiau jį besąlygiškai patenkinti nebuvo galima. Tam tikra nuolaida buvo popiežiaus Benedikto XVI padaryta išimtis pradėti beatifikacijos procesą nelaukiant penkerių metų. Tolesnė bylos eiga vyko pakankamai sparčiai, tačiau laikantis visų šventumo bylų taisyklių, įskaitant du stebuklingus įvykius: pirmą – beatifikacijai, kitą – kanonizacijai.

Popiežius Benediktas XVI Joną Paulių II paskelbė palaimintuoju 2011 metais, po to kai buvo nustatytas stebuklingas prancūzės vienuolės Simono Petro Marijos Normand (Marie Simon-Pierre Normand) pagijimas. Parkinsono liga sirgusi moteris pagijo 2005 metais, vos keletą savaičių po Jono Pauliaus II mirties. Popiežius Pranciškus leido paskelbti Jono Pauliaus II kanonizavimo datą, sužinojęs apie Šventųjų skelbimo kongregacijos išvadą, jog jo užtarimu yra įvykęs ir antras stebuklas. Pagijimo malonę Jono Pauliaus II užtarimu patyrė 51 metų Floribeta Mora Dijas (Floribeth Mora Diaz), policininko žmona ir keturių vaikų motina iš Kosta Rikos. Moteris atvyko į Romą dalyvauti kanonizacijos apeigose. Ji prieš keletą dienų papasakojo apie išgyventą ir mediciniškai patvirtintą pagijimą nuo nepagydomos aneurizmos. Gydytojai atsisakė ją operuoti ir išleido į namus. Moteris malonę patyrė prie televizoriaus, stebėdama Jono Pauliaus II beatifikacijos ceremoniją. Floribeth matė, kaip Benediktas XVI ceremonijoje pagerbė palaimintojo relikviją, tada užmigo, paskui pabudo išgirdusi balsą, įsakmiai kviečiantį keltis, nors kambaryje buvo viena. Balsas vis kartojo: „Kelkis!“, „Kelkis, nebijok!“ Moteris tuo metu pastebėjo ten pat padėtą žurnalą su Jono Pauliaus II nuotrauka, joje Popiežius išskėstomis rankomis tarsi kvietė atsikelti. F. Mora Dijas pasakojo, kad atsikėlė, dėkodama Viešpačiui, ir tada jai praėjo bet kokios baimės jausmas. Be pėdsako praėjo ir ligos simptomai. Moteris sakė: „Praėjo agonija, sugrįžo ramybė, suteikdama tikrumą, jog pasveikau!“.

© 2014 „XXI amžius“