|
Ligonis ir gydytojas: kur pasitikėjimo riba?
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Prieš porą ar trejetą dešimtmečių žurnalistai
paleido sparnuotą frazę: Medicina daro stebuklus. Nebuvo ji laužta
iš piršto. Lietuvei mergytei Maskvos chirurgai priaugino šienapjove
nupjautas kojytes, Lietuvoje pradėtas organų persodinimas, ne vienam
beviltiškam ligoniui pratęsęs gyvenimą. Tų stebuklų vis daugėja.
Dar motinos įsčiose tebesančiam kūdikiui sėkmingai operuojama širdelė,
ant delno telpantys neišnešioti kūdikiai inkubatoriuose užauginami
iki normalaus svorio, vidaus organai operuojami be pjūvio, pagydomi
vėžiu sergantys ligoniai ir t.t. Nejučiomis formuojasi nuomonė:
ko čia mums rūpintis savo sveikata, juk medicina ir man padarys
stebuklą.
Kita vertus, žiniasklaida vis dažniau paviešina
faktus, paneigiančius stebuklingą medicinos galią. Gydytojo kabinete
miršta žmogus, kai jam slaugytoja suleidžia vaistus, motinos įsčiose
žūsta gyvybingas, iki tol normaliai besivystęs vaisius, greitukė
į infekcinį skyrių atveža vemiantį ligonį rytą jis miršta nuo
infarkto, televizijos ekranuose matome ligoninės koridoriais šlitiniuojantį
girtą chirurgą ir t.t. Formuojamas neigiamas mediko įvaizdis, akcentuojamos
gydytojų klaidos. Visa tai pamačius ir išgirdus, kyla noras vizitus
į poliklinikas atidėti vis tolesniam laikui. Kartais per tą laiką
negalavimas praeina savaime ir tuomet džiaugiesi, kad nesugaišai
keleto dienų tyrimams, kurie nieko blogo nebūtų parodę. Kartais
būna kitaip. Gydytojas ligoniui ar jo artimiesiems pasako: Kur
buvote anksčiau? Liga įsisenėjusi. Dabar sunku ką ir padaryti
Mediko įvaizdžio formavimas visuomenėje buvo plačiai
aptartas sausio 31 dieną LR Seimo rūmuose vykusioje konferencijoje,
kurią surengė Nacionalinė sveikatos taryba. Pranešimą skaitė Kauno
medicinos universiteto kancleris prof. Vilius Grabauskas, Valstybinės
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus
pavaduotojas prof. Juozas Galdikas, Ligonių vadovų asociacijos prezidentas
prof. Vinsas Janušonis, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas doc.
Liutauras Labanauskas. Žiniasklaidai atstovavo Žurnalistikos instituto
direktorė doc. Audronė Nugaraitė ir Vytauto Didžiojo universiteto
prof. Egidijus Aleksandravičius.
Problema gvildenta tarptautiniu mastu. Į ją pažvelgta
taip, kaip ji matoma iš Pasaulinės sveikatos organizacijos pozicijų.
Ir ne be reikalo. Lietuva yra Europos dalis. Pasaulinio garso medikai,
labdaros tikslais atvykę į mūsų šalį operuoti ligonių, lieka maloniai
nustebinti lietuvių chirurgų aukšta profesine kvalifikacija.
Sveikatos priežiūros sistemoje svarbiausias akcentas
yra ligonio sauga. Sveikatos priežiūros kokybę lemia trys pamatiniai
elementai: visuotinis medicinos paslaugų prieinamumas, savalaikė
diagnostika ir efektyvus gydymas, tai yra savalaikis paciento problemos
sprendimas ir paciento pasitenkinimas. Žinoma, visais laikais lieka
nesenstantis Horacijaus priesakas: Svarbiausia nepakenkti!
Medikų atliekamų medicininių procedūrų paskirtis
kiek galima daugiau padėti pacientui. Pasitaiko atvejų, kai pacientui
pakenkiama, pablogėja jo sveikata. Deja, pasitaiko ir mirties atvejų.
Kur glūdi viso šito priežastys? Aprašyti pavieniai atsitikimai Lietuvos
spaudoje ar parodyti per televiziją į klausimą neatsako. Tai tarptautinė
problema, reikalaujanti specialių tyrimų.
JAV Medicinos institutas 1999 metais paskelbė
publikaciją: Klysti yra žmogiška: būtinybė kurti saugesnę sveikatos
sistemą. Atsirado nepageidaujamo įvykio sąvoka. LR sveikatos
apsaugos ministerijos įsakymas šią sąvoką apibrėžia taip: Tai įvykis,
atsiradęs dėl veikos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą
poveikį pacientui, daugiau dėl medicininės pagalbos teikimo ir organizavimo
nei dėl paties paciento ligos ar būklės.
Moksliniais tyrimais nustatyta, jog JAV įvykstančių
4 proc. nepageidaujamų įvykių du trečdalius sudaro trumpalaikiai
sveikatos sutrikimai, tačiau net 14 proc. mirtys (nuo 44 tūkst.
iki 98 tūkst. mirčių per metus!). Jungtinėje Karalystėje net 10
proc. ligoninėse besigydančių pacientų patiria sveikatos sužalojimą
(850 tūkst. per metus!). Panašiai nutinka Europos ligoninėse: kas
dešimtas pacientas nukenčia nuo priežasčių, kurių buvo galima išvengti.
Šalyse, turinčiose ribotus išteklius, tokie tyrimai
neatliekami. Tačiau galima numanyti, kad dėl skurdžios infrastruktūros,
medicininės įrangos stokos, nepakankamo ir nesavalaikio aprūpinimo
vaistais, ligonių infekcijos, menko finansavimo tų šalių rinkoje
esama net 77 proc. standartus neatitinkančių vaistų, pusė įrangos
neveikia, 40 proc. ligoninių veikia tam nepritaikytuose pastatuose.
Nepageidaujami įvykiai gali atsitikti ne tik ligoninėse,
bet ir poliklinikose, greitosios pagalbos automobilyje, slaugos
namuose, vaistinėse, ligonio namuose. Juos lemia daug priežasčių,
sugrupuotų į tris blokus.
Pirmasis: nenumatyti nukrypimai medicinos praktikoje.
Įvairūs veiksniai lemia naujų ligų atsiradimą. Nežinia, kaip jas
gydyti. Tyrimai nieko nerodo, ligonis skundžiasi skausmais, yra
nedarbingas, jaučia silpnumą. Gydytojas tarsi aklas atsiduria prieš
problemą, kurią reikia spręsti. Be to, gydymo ligą lemia susilpnėjęs
imunitetas, individuali organų reakcija į vaistus ir medicinines
procedūras (vieniems ligoniams padeda, kitus pažeidžia). Pasitaiko
žaibiška ligos eiga.
Antrasis: nekokybiški produktai ir įranga. Jokioje
gamyboje neįmanoma išvengti broko. Skęsta nauji laivai, dūžta lėktuvai,
susprogsta ką tik pakilęs kosminis laivas. Suleista ampulė sukelia
ligonio mirtį. Ištyrus paaiškėja, kad kaltas ženklinimas: per apsirikimą
paženklinti ne tie vaistai. Universitetinėse ligoninėse, turinčiose
naujausią, pagal paskutinį technikos žodį pagamintą įrangą, gydymo
rezultatai būna geriausi. Deja, čia daugiausia įvyksta nepageidaujamų
įvykių. Viena kompiuterio klaida sąlygoja klaidų grandinę.
Trečiasis: netinkama sistemos vadyba. JAV yra
nustatyta, kad net trys ketvirtadaliai nepageidaujamų reiškinių
dėl vaistų vartojimo susiję su vadybos vidinėmis problemomis, o
ne su netinkama produkto kokybe ar medicinos personalo veiksmais.
Taigi nepageidaujami įvykiai nėra vien gydytojų
klaidos. Esama daug veiksnių, sukeliančių sveikatos pablogėjimą
ar net mirtį, nepriklausančią nuo gydytojo kvalifikacijos, jo pasiaukojamo
darbo. Reikia griežtai atskirti gydytojo klaidą nuo nepageidaujamo
įvykio. Beje, gydytojas taip pat žmogus. Jis turi mažus vaikus,
senus, slaugos reikalaujančius tėvus, gali būti pervargęs nuo šeimos
rūpesčių. Klysti žmogiška, slėpti klaidas - nedovanotina, nesimokyti
iš klaidų nepateisinama (Sir Liam Donaldson).
Nepageidaujami įvykiai tai papildomos dienos
ligoninėje, papildomos draudimų išmokos, papildomi vaistai, be to,
ir ligonių neigiamo požiūrio į mediciną formavimas. Jeigu viską
sudėsime į vieną kupetą ir reiškinius skaičiuosime pinigais, gausime
keliasdešimt milijardų JAV dolerių. Siekiant, kad nepageidaujamų
įvykių būtų kuo mažiau, reikia juos registruoti, analizuoti, įvertinti,
daryti išvadas. Tik jokiu būdu neslėpti. Visi laimėtume, jei gydytojas,
padaręs klaidas, iš jų pasimokytų, o ne ieškotų kito darbo ar iš
jo būtų atimamas diplomas.
Žurnalistai, rašydami sveikatos klausimais, turėtų
jausti didžiulę atsakomybę. Užuot akcentavę medicinos daromus stebuklus,
jie turi keisti pačių žmonių požiūrį į savo sveikatą. Stebuklai
vyksta, bet retai. Tuo tarpu kiekvienas mūsų gyvename kasdienį gyvenimą.
Nuo tos kasdienybės priklauso mūsų sveikata, darbingumas, ateitis.
Alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas tai mūsų pačių pasirinkimas.
Jeigu žinome pasekmes ir vis tiek darome bevalio žmogaus veiksmus,
kaltinkime tik save, o ne kitus. Tikėdamas medicinos stebuklais
apsiriko ne vienas lėbautojas ar rūkalius. Kai dėl netinkamo gyvenimo
būdo sugadinama sveikata, tuomet labai norisi gyventi. Deja, laiko
atgal nepasuksi. Tuomet aiškiau negu bet kada atsiveria tiesa, jog
gyvename vieną kartą ir gyvenimą, didžiausią Dievo dovaną, reikia
branginti.
Lietuvos medicina paveldėjo gerą įvaizdį. Jonas
Basanavičius, Vincas Kudirka, Vincas Pietaris buvo ne tik savo profesijai
atsidavę medikai, bet ir valstybininkai, rašytojai šviesioji inteligentijos
dalis. Šio įvaizdžio tąsa priklauso ne tik nuo gydytojų, bet ir
nuo mūsų visų. Gerus gydymo rezultatus sąlygoja ir pats ligonis:
jo dvasinė būklė, moralinės nuostatos, mąstymas, vertybių sistema.
Todėl to neprivalome pamiršti ir savo dvasinį pasaulį plėsti ir
turtinti kiekvieną mums duotą dieną. Kai susergame, neišvengiamai
tenka kreiptis į gydytojus ir jais pasitikėti, jaučiant ir savo
atsakomybę už viską: gyvenimo būdą, medikų patarimų vykdymą, vaistų
vartojimą. Pacientas ir medikas tai tos pačios sistemos dalys,
jų bendros pastangos, bendra atsakomybė, bendri rezultatai, - girdėjome
konferencijoje sakant prof. V.Janušonį. Teisingi žodžiai. Įsiklausykime
į juos.
© 2006 XXI amžius
|
