Turėkime vilties ir nenuleiskime rankų

Petras Labanauskas su „Giedros“ ansamblietėmis Albinos TALIENĖS nuotrauka

Tyrimais nustatyta, kad Lietuva yra daugiausia alkoholinių gėrimų suvartojanti šalis visoje Europos Sąjungoje. Vienam šalies gyventojui per metus tenka net 17 litrų alkoholinių gėrimų. LR Seimas 2008 metus paskelbė blaivybės metais. Be to, sukanka 150 metų nuo Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradėto blaivystės sąjūdžio. Pernai parengtas projektas „Pasirengimas tautiškai minėti vyskupo M. Valančiaus blaivystės judėjimo 150-ties metų sukaktį“ ir pateiktas Švietimo ir mokslo ministerijos Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų konkursui. Pakalbėti blaivybės tema pakvietėme vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio narį, buvusį šios organizacijos Vilniaus skyriaus pirmininką, „Giedros“ folklorinio ansamblio įkūrėją ir ilgametį vadovą, parodos „Blaivėk“ organizatorių, knygos „Meilė. Blaivumas. Drąsa“ sudarytoją Petrą Labanauską.

Jau trečias dešimtmetis, kai įvairiais būdais skleidžiate blaivybės idėjas. Apibūdinkite šios veiklos prasmę.

Nuo Blaivystės sąjūdžio idėjų įgyvendinimo priklauso mūsų tėvynės gerovė, jos ateitis. Todėl šias idėjas esu visuomet pasiryžęs (kartu su visais blaiviai mąstančiais Lietuvos žmonėmis) skleisti ir garsinti kuo plačiau. Pati baisiausia tautos negerovė yra girtavimas. Šią negerovę aš laikau visų ydų motina, nes ji paveikia daugumą žmonių, įsiskverbia į visas žmonių veiklos sritis. Ji tartum kirmėlė graužia žmogaus gyvybės galias iš vidaus ir sudaro rimtas problemas valstybės interesams.

Remsiuosi paskutiniųjų penkerių metų duomenimis. Kasmet į ligonines patenka apie 1000-1200 ligonių, apsinuodijusių alkoholiu. 700-900 žmonių dėl alkoholio kasmet žūsta autoavarijose. 155000 Lietuvos gyventojų serga psichinėmis ligomis. Pusei milijono pacientų reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba. Dauguma jų serga dėl neriboto alkoholio vartojimo.

Iš gaisruose žuvusių žmonių 70 proc. būna neblaivūs, o kaimuose iki 90 proc. Ir daugiau. 100000 gyventojų tenka 40-50 savižudybių, 100-150 tūkstančių perserga alkoholine psichoze. Šie statistiniai duomenys rodo alkoholio griaunamąją galią, jo žalą sveikatai. Bet yra ir kita šios nelaimės pusė. Ji grėsmingesnė, nes labiau užmaskuota, paslėpta ir daugeliui piliečių mažiau suprantama. Tai moralinė žala. Jei šeimoje yra girtuoklis, morališkai suserga visa šeima. Taigi kenčiančių skaičius šokteli keleriopai. Taip elgiasi ir jaunoji karta. O ką jiems daryti, jei tokia aplinka? Tad, pasak aforizmo: „Kuo didžiuosis sūnus, į ką atsirems duktė, jei tėvą tenka ramstyti“.

Kokį poveikį alkoholis daro nuolatos girtaujančio žmogaus išorei?

Kiekvienas asmuo nori būti gražus. Girtuoklis taip pat. Tačiau alkoholis uždeda savo antspaudą ir žmogaus išorei. Pirmiausiai veidui, kuris yra asmenybės veidrodis. Veide atsispindi žmogaus vidinis pasaulis, jo nuotaikos, psichinė būsena, iš dalies ir žmogaus praeitis, jo būdas, išsilavinimas. O koks alkoholiko veidas? Girtuoklio veidas dažnai sužalotas, subraižytas, lyg akėčiomis išdraskytas dirvonas, ryškios mėlynių dėmės, apgijusių žaizdų randai, akys apsiblaususios. Ir pačiam nelaimingajam bjauru pažvelgti į savo atvaizdą veidrodyje. Norėtųsi jį matyti kitokį, bet nebėra valios pakilti iš tos duobės. Vienintelė išeitis – rytą prabudus vėl ieškoti kvaišalų sąžinės užgniaužimui, kad užtušuotų vakarykščius prisiminimus, kurie gal lydės visą likusią kelionę šios žemės takais.

Radau tokią P. Stankevičiaus išsakytą mintį: „Su širdgėla žiūriu į alkoholio iškreiptus veidus […] Iš svaigalų tvaiko kilęs juokas yra toli nuo tikrojo, žmonių trokštamo linksmumo“. Yra ir kitų būdų savo grožį ir tolimesnį likimą subjauroti – kai kurių profesijų „šiltos“ kėdės leidžia „imti dovanas“ alkoholiu už paslaugas.

Kai kas mūsų šalies biudžetą pavadino „girtu biudžetu“… Pakomentuokite šį terminą.

Šis terminas kilęs dar sovietiniais laikais, kai girtavimas paplito taip, kad valstybės pajamos priklausė nuo įplaukų už prekybą alkoholiu. Deja, ir po nepriklausomybės atgavimo valstybė nesugebėjo ar nenorėjo valdyti alkoholio gamybos: atsisakyta monopolio, atidarytas laisvas kelias alkoholio gamyklų privatizavimui.

Šiuo metu alkoholio gamyklų magnatai vis labiau kišasi į valstybės valdymą. Jie tenkina savo užgaidas, negirdėdami visuomenės keliamo triukšmo dėl nevaržomo tautos girdymo ir jo baisių padarinių. Nors Valstybinis tabako ir alkoholio kontrolės įstatymas, rodos, aštuoniolika kartų jau buvo taisomas alkoholio verslininkų naudai, tačiau dar ir to neužteko.

Kai Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT) ėmė uoliau eiti savo pareigas, pats premjeras pasiūlė panaikinti VTAKT arba prijungti ją prie Narkotikų kontrolės įstaigos, kuri tik konstatuoja faktus, bet jokios kontrolės nevykdo.

Tai ką gi reikėtų daryti, kad mūsų tėvynė nebūtų tokia girta?

Nesiūlau jokių revoliucijų – kraštutinės priemonės retai kada pasiteisina. Tuo labiau kad šiuo metu svaigalų liūne murkdosi dauguma gyventojų. Sausą įstatymą prieš alkoholį buvo bandoma įvesti daugelyje pasaulio šalių, bet po kelių metų toks įstatymas būdavo atšaukiamas.

Prisiminkime 2007 metų rugsėjo pirmąją. Koks ažiotažas buvo kilęs, kai rugsėjo pirmoji buvo paskelbta blaivia diena. Tikėkimės, kad ji tokia ir liks. Yra ir daugiau valstybių, kuriose alkoholio vartojimo apribojimai griežti. Bet negaliu sutikti su kai kurių liberalų nuomone, kad naminę reikėtų leisti gaminti visiems norintiems. Kovoti su alkoholio gamyba būtina. Tačiau dirbti šia kryptimi reikia kantriai, sistemingai ir moksliškai. Tuo labiau kad turime kaimynines šalis, kurios pasaulyje pirmauja kultūros lygiu, bet mažiausiai suvartoja alkoholio. Teigiamų rezultatų galima tikėtis tik panaudojus kompleksines priemones: švietimą, administracines priemones ir gydymą.

Jūs paminėjot švietimą. O kas švies, jei kai kurie mokytojai nusistatę prieš blaivybę ir netgi neskiria deramo dėmesio auklėjimui?

Tada ko tie biurokratai sėdi ministerijoje, jei nesugeba privilioti bent dalies padorių švietėjų armijos?

Ir į policiją, ir į teisėsaugą reikėtų kreiptis atsargiau. Kaip manot, kas stipriau paveikia: sąžinė ar banknotai? Kai į pareigūnų sąmonę grįš pareigos jausmas, kai ištirps abejingumas pareigai, tik tuomet iškils realesnis poreikis svarstyti problemą.

Kalbant apie sveikatą, tenka pripažinti, kad jaunimas dažnai dėl jos nesuka galvos. Svarbiausia malonumai! Pažvelkime į užrašus ant rūkalų pakelių ir alkoholio butelių: „Rūkymas žudo“ arba „Vartodami alkoholinius gėrimus, rizikuojate savo ir savo artimųjų sveikata“. Rūkantieji net nepamąsto, kas juos užrašė. Tai ne vaikėzų teplionės, o pasaulinių sveikatos organizacijų specialistų rimti perspėjimai, patvirtinti daugkartiniais eksperimentais ir žmonių netekčių statistika.

Esant tokiai padėčiai, gydymo reikmė darosi beprasmė, nes pagrindinį vaidmenį vaidina priklausomybė, o ne žmogaus išmintis ir valia. Jeigu auklėjimas ir švietimas nepadėjo jaunystėje, tai vėliau ir gydymas menkai padės. Kad nebūčiau kategoriškas, pridursiu: su kai kuriomis išimtimis, kurios priklauso nuo žmogaus asmenybės.

Statistika skelbia, kad Lietuvoje daugėja asocialių šeimų. Ar tai siejasi su alkoholio vartojimu?

Žinoma, kad tai susiję su besaikiu alkoholio vartojimu. Juk alkoholis smukdo asmenybes. Dėl girtavimo nelaimingieji nusmunka iki asocialaus lygio žmogystų, iki varguolių padėties. Kaip dauguma ligų, taip ir alkoholizmas silpnina žmogų pamažu, nusmukdo nuo aukšto pareigūno, mokslų daktaro, įmonės vadovo, muzikanto, inžinieriaus iki šlavėjo, pagalbinio darbininko ir sutrumpina gyvenimą. Alkoholis labai trukdo socialinei pažangai, dar labiau diferencijuodamas gyventojus į turtingus ir vargšus, didina smurtą šeimose.

Šeima – visuomenės ląstelė. Kuo daugiau šeimų serga alkoholizmo liga, tuo didesnė našta visuomenei, tuo labiau smukdoma visos šalies pažanga.

Su kokiomis viltimis sutinkate naujus 2008-sius metus?

Vilčių pilna sauja, o gal net rieškučios. Tikiuosi, kad kursas laivo, kuriuo mes visi plaukiame, kapitono ir jo įgulos bus nukreiptas teisinga tautai kryptimi. Esu tikras, kad ta pabaisa, kuri savo klastingais čiuptuvais yra įsikibusi į mūsų tautos kūną, silpnės.

Noriu palinkėti visiems drąsių skrydžių, įgyvendinant savo svajonėse puoselėtas ir brandintas mintis ir užmojus. Gero vėjo mūsų bendraminčiai, rėmėjai, bičiuliai! Mūsų laukia 2008-ieji – blaivybės metai, 150 metų jubiliejus nuo vysk. M. Valančiaus blaivybės brolijų veiklos pradžios, valančiukų sąskrydžiai, kova už Blaivybės dienos – rugsėjo 1-sios išsaugojimą, blaivybės puoselėtojų gretų stiprinimas, žygiai, šventės, minėjimai ir daugelis kitų darbų. Tikimės, kad mus lydės Aukščiausiojo palaima. Tik dirbkime, nepraraskime vilties, nenuleiskime rankų.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi
dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2008 „XXI amžius“