Mums rašo

Klimpstame į alkoholio liūną

Lietuva žūva, o gal jau ir pražuvo alkoholio liūne. Vos ne kiekviename daugiabutyje pardavinėjamas samagonas. Dieną naktį eina ištroškę tų velnio lašų. Būna sumaišo duris, pasibeldžia naktį. Pradarius duris išvysti kokį nelaimėlį, drebančiom rankom. O samagonu prekiauja jauni žmonės! Jie bando pralobti iš kitų ašarų. Bet niekam nerūpi tuos „samagonščikus“ bausti, priešingai – baudžia tuos, kurie nusipirko.

Kol Lietuvoje bus vadinamųjų „taškų“, nesvajokim apie gražesnį rytojų. Todėl nuo kiekvieno mūsų pilietinės pozicijos priklauso, ar bus sutramdytas tas alkoholio liūnas. Netylėkim, jei žinom, kur pardavinėja degtinę, samanę. Švarinkim Lietuvą! Gana tylėt. Štai kad ir tokia situacija. Abu tėvai negeria, bet pardavinėja samagoną, jų vaikai dar nedideli. Kaip jiems paaiškinti, kad tėveliai juodą darbą dirba? Tačiau vis tiek reikia tokius kelti į viešumą.

Gal nereikia skubėti smerkti to girtuoklėlio, tačiau su pardavėjais reikia kovoti. Nes jie daro baisų darbą – žudo tautą. Juk tai jų kaltė, kad tiek daug apsigimimų, avarijų, nelaimingų, sugriautų gyvenimų.

Neseniai prie manęs priėjo nesena moteris ir paklausė, kokį alų geriam. Atsakiau, kad alkoholio visai nenaudojam. Ji vis tiek atkakliai klausia to paties, matyt, nori, kad žmonės gertų stiprų alų. Aš tai moteriai pasakiau, kad Lietuva žūsta, gelbėti visus reikia. Nuėjo nepatenkinta. O aš mąsčiau, kur mes nueisim taip gerdami…

Ieva S.

© 2008 „XXI amžius“