Kas krepšinį pavertė prostitute?

Dr. Aurelijus Veryga,

Nacionalinės tabako ir alkoholio
kontrolės koalicijos prezidentas

Apgirtusiems nėra nieko šventa Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Lietuvoje prasidėjo dar viena masinė melo ir šantažo kampanija, kuri tik patvirtina visus įtarimus, kad melu ir pinigais galima valdyti viską. Per pačias Kalėdas per televiziją pradėta tautos šiurpinimo kampanija tikrai primena sovietmetį. Kaip gudru sukonstruoti lietuvių sąmonei artimą raudonais kryžiais ir gedulo juostomis apjuostą videoklipą, kuriame teigiama, kad Seimas uždraudė krepšinio transliacijas, nes ten reklamuojamas alus, ir parodomi sporto žlugdytojai – Seimo nariai A. Matulas ir B. Vėsaitė.

Kadangi jau peržengtos visos ribos, manau, kad reikia detaliau paaiškinti, kas vyko paskutinėmis Advento dienomis Lietuvoje ir tautos išrinktųjų buveinėje Seime.

Veikiama buvo labai apgalvotai, pasirenkant seniai patikrintus ir alkoholio pramonei palankius Seimo narius. Tai, kad alkoholio pramonė daro įtaką aukščiausiems valdžios atstovams, matoma jau seniai. Jiems palankus net pats premjeras – juk partijai reikia pinigų būsimajai rinkiminei kampanijai. Jis pats pirmasis pareiškė, kad reklama nedaro įtakos vartojimui.

Bet premjeras negali imtis tokių „nereikšmingų“ reikalų kaip alkoholio reklama, todėl pataisas, numatančias lengvų alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimą, parengia ir kartu su keliais kitais Seimo nariais užregistruoja E. Masiulis. Tik vėliau paaiškėja, kad aiškinamasis raštas parengtas LNK televizijos kompiuteryje, o jo rengėjas – LNK konsultuojantis teisininkas Ąžuolas Čekanavičius. Pagaliau pasimato tikrasis interesas, t.y. suinteresuotieji reklamos buvimu.

Toliau veiksmas vystosi pagreitintu ritmu: pataisas, numatančias silpnų alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimą, bandoma „prastumti“ iki Kalėdų, kad apribojimai, turintys įsigalioti nuo 2008 sausio 1-osios neįsigaliotų (bus draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama radijuje ir televizijoje nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro). Nepaisant to, kad klausimo dar neapsvarstė papildomais paskirti Sveikatos ir Švietimo komitetai, pataisas imasi svarstyti Ekonomikos komitetas. Bet nesusirinkus pakankamam skaičiui komiteto narių klausimas neapsvarstomas, o komiteto pirmininkė B. Vėsaitė pasiūlo gamintojams alternatyvą ir užregistruoja įstatymo pataisą, kuri būtų leidusi silpnų gėrimų reklamą sporto aikštelėse ir ant sportininkų marškinėlių. Tačiau, kaip sakoma, įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ji užsilips ant altoriaus. Gamintojams to neužteko, juk, tiesą sakant, reikia ne sporto, o pinigų, gaunamų iš varžybų transliacijų, alkoholinių gėrimų reklamos. Matyt, ne be alkoholio gamintojų pagalbos Seimo narys J. Veselka per naktį sugeba surinkti Ekonomikos komiteto narių parašus ir klausimą užregistruoja vėl, dabar jau grubiai pažeidžiant Seimo statutą (apie įstatymo projekto svarstymą turi būti prieš dvi dienas paskelbta Seimo tinklapyje) ir imamasi svarstyti klausimą. Viskas buvo organizuojama greitai ir slapta, kad negalėtų dalyvauti nevyriausybinės organizacijos ir negalėtų išsakyti savo nuomonės. Posėdyje nebuvo atsižvelgta į Seimo teisės departamento pastabas, kad tokios įstatymo pataisos, kurios grąžintų reklamą, prieštarautų Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymui. Nebuvo atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos specialistų pastabas bei į tik dėl laimingo atsitiktinumo posėdyje atsidūrusių nevyriausybinių organizacijų atstovo pastabas. Ekonomikos komitetas balsavo ir pritarė E. Masiulio pataisoms (kurioms aiškinamasis raštas parengtas LNK kompiuteryje), nors komiteto pirmininkė ir aiškino, kad toks svarstymas pažeidžia Seimo statutą. Tačiau vėliau klausimo nepavyksta užregistruoti ir svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Tai ir paskatino alkoholio gamintojus pradėti švaistytis dešimtimis, jei ne šimtais tūkstančių kainuojančiais visuomenę priešinančiais ir tendencingai sukonstruotais reklaminiais klipais, kuriuose juodinami Seimo nariai ir skelbiama apie Lietuvos „sporto žlugdymą“. Gaila, kad tame pačiame klipe nerado sau vietos žinutė apie tautos ir pirmiausia vaikų girdymą.

O dabar keletas esminių faktų, kuriuos turėtų žinoti apie sportą ir alkoholį diskutuojanti visuomenė.

Kalbama apie lengvųjų alkoholinių gėrimų reklamą (alus, sidras ir kt.), kurių vartojimas yra ypač išaugęs, o sidro per pastaruosius metus parduodama net apie 250 proc. daugiau. Būtent alų, sidrą ir alkoholinius kokteilius, Statistikos departamento duomenimis, ir vartoja vaikai, kurių apsinuodijimų (oficialiai registruotų) skaičius per pastaruosius 5 metus išaugo apie 15 kartų.

Seimas neuždraudė krepšinio varžybų transliacijų, o tik apribojo transliacijų laiką toms transliacijoms, kurių metu reklamuojamas alkoholis. B. Vėsaitė siūlė išimtis, bet su jomis nesutiko gamintojai ir transliuotojai. Sukeltas triukšmas, jog Seimas esą uždraudė visas krepšinio varžybų transliacijas, rodo, kad krepšinio ir sporto varžybos tėra priedanga ir manipuliacijos įrankis siekiant visiško reklamos sugrąžinimo. O už tai, kad tokios išimtys nenumatytos, atsakingi patys gamintojai ir transliuotojų atstovai.

Lietuvoje (skirtingai nei Prancūzijoje) alkoholio gamintojams nėra uždrausta remti sportą ir kultūrą, todėl gamintojai ir toliau gali (jei tikrai nori) remti sportą, tik to neafišuoti ant marškinėlių ir aikštelės grindų. Bet niekas neskaičiavo, kad varžybų transliacijų metų ženklai ant marškinėlių yra ta pati reklama, bet beveik veltui (Eurolygos metu 30 sekundžių reklaminis intarpas kainuoja apie 22-24 tūkst. litų. Jei reikėtų mokėti už visas 2 val. transliacijos kaip už reklamą, ji kainuotų 24.000x2x60x2=5.760.000 Lt – penkis milijonus septynis šimtus šešiasdešimt tūkstančių litų). Alaus gamintojai maždaug dvigubai didesnę sumą teigia skiriantys sporto rėmimui. Realiai ją susigrąžina maždaug per dvejas rungtynes, per kurias nepertraukiamai reklamuojami jų gaminami alkoholiniai gėrimai.

Ne be tų pačių aludarių pagalbos Seimas nepritarė alaus akcizų didinimui 20 proc. ir padidino akcizą alui tik 10 proc. Todėl alus pabrangs ne 4, o tik 2 centais. Tas skirtumas sudaro dešimtis tūkstančių litų, kuriuos surinkus į biudžetą būtų buvę galima skirti sporto ir jo transliacijų finansavimui. Tam kelią užkirto patys neva sportu besirūpinantys aludariai.

Neįmanoma įvardinti visų alternatyviųjų „tautos didvyrių“. Jų veidų, kitaip nei B. Vėsaitės ir A. Matulo, nedemonstruos ir nejuodins komercinės televizijos, kurioms už tokį „tautos informavimą“ sumokėti dideli pinigai. Tačiau tuos, kurie dalyvavo paskutiniajame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, galima ir reikia įvardinti: Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys, BBH Baltic korporatyvinių reikalų direktorius Saulius Galadauskas, buvęs LNK generalinis direktorius Paulius Egidijus Kovas, MG Baltic valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Vyksta žūtbūtinė ir gerai finansuojama alkoholio gamintojų kova už reklamos išsaugojimą, o ne kova už sportą, kuris niekam nerūpėtų, jei juo pasinaudojant nebūtų galima pasipelnyti. Todėl pagrįstai galima sakyti, kad patys „sportą gelbstintys“ ir visuomenės nepasitenkinimą kurstantys alkoholio gamintojai pavertė sportą, o ypač lietuvių dievinamą krepšinį, prostitute, kurią perka ir parduoda pagal savo poreikius, o prireikus (kaip ir šių dienų atveju) pasinaudoja kaip gyvuoju skydu, patys likdami „nematomais sporto gelbėtojais“.

Tai, kad dabar melo ir visuomenės priešinimo kampanijai metamos tokios lėšos, tik dar kartą patvirtina, kad alkoholio gamintojams bet kokiomis pastangomis būtina išsaugoti alkoholinių gėrimų reklamą ir tam tinka bet kokios priemonės.

Neleiskime nacionaliniu pasididžiavimu tapusio sporto paversti alkoholio bendrovių finansinių interesų tenkinimo įrankiu ir priemone, kuria galima juodinti blaivybės idėjas ir skatinti vaikų girtuokliavimą.

© 2008 „XXI amžius“