|
Alaus šalies krepšinio bėdos
Arvydas Akstinavičius,
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
Kalėdinės ir naujametinės šventės šįsyk buvo pažymėtos
atkaklia kova už alkoholį. Simboliška, nes Lietuva yra ta šalis,
kurioje švenčių dienomis šis skystas produktas vartojamas ypač gausiai
(tarp švenčių tik labai gausiai). Įdomumo dėlei tenka pastebėti,
jog kaunamasi dėl reklamos. Greičiausiai todėl, kad išlaikytų aukštus
sunaudojimo statistinius rodiklius, nors, kaip teigia dauguma kovojančiųjų,
neva reklama vartojimui įtakos neturi. Keista. Ekonominė logika
sakytų, jog produktas reklamuojamas tam, kad jo būtų daugiau parduodama,
t.y. gautos pajamos ne tik padengtų reklamos išlaidas, bet dar duotų
ir gražaus pelno.
Tačiau ne į pelno vaikymąsi, prisidengiant meile
sportui, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, o į šios kovos žmogiškosios
atsakomybės pusę. Tie patys kovotojai už alkoholio populiarinimą
dažnai kartoja, kad tauta skęsta alkoholizme, degraduoja, kad alkoholio
suvartojimas didėja, kad pagal suvartojimo kiekį vienam gyventojui
užimame gėdingas pozicijas Europoje, žudynių alkoholio poveikyje
tiek keliuose, tiek buityje skaičius taip pat pasižymi tragiška
statistika, alkoholizmas jaunėja ir t.t. Taigi, viena sakoma, o
daroma priešingai. Į pagalbą tradiciškai pasitelkiami tautai brangūs
dalykai. Šį kartą krepšinis. Tačiau šiuo atveju tik tautai krepšinis
yra antroji religija (kas pirmoji išvada peršasi iš liūdnos
statistikos). Alkoholio populiarintojams tai anaiptol ne religija.
Tiesiog ir vėl tauta yra mulkinama. Jeigu būtų kitaip, gamintojai
ir reklamuotojai nekeltų tokių problemų. Vieni remtų, kiti transliuotų.
Tačiau čia ir atsiskleidžia tikrasis jų interesas, tikroji religija
tai pelnas ir pinigai. Visa kita teturi tarnauti jų didinimui.
Todėl ir paminama žmogiškosios atsakomybės pusė.
Griausmingi demaršai, neva Alkoholio kontrolės
įstatymo pataisos neleidžia transliuoti krepšinio ir jo remti, tėra
apsimestinė poza, leidžianti manipuliuoti šios sporto šakos mylėtojų
jausmais. Grasinimai netransliuoti ir neremti krepšinio tik įtikina,
jog alkoholio pramonės atstovai bei propaguotojai jį transliuoja
ir remia dėl to, kad krepšinis pritraukia daugiatūkstantines žiūrovų
auditorijas, kurioms reklama daro įtaką. Taip, krepšiniui reikia
pinigų, tačiau dar labiau alkoholio verslo pinigų prieaugiui reikia
krepšinio sirgalių. Ir nusispjauti jiems į tą krepšinį (būtų kitaip
jo nenaudotų kaip įrankio šantažui), ir nusispjauti į beprasigeriančią
tautą (būtų kitaip nebūtų tiek triukšmo).
Gąsdinimai, kad nebus rodomas ne tik krepšinis,
bet ir Europos futbolo čempionatas, olimpinės žaidynės tai jau
vaikų darželio žaidimų smėlio dėžėje lygis. Juk šios varžybos kone
vienintelė galimybė (bent jau artimiausiu metu) LTV padidinti žiūrovų
auditoriją, o jei prisiminsime 2007 m. Europos krepšinio čempionato
Ispanijoje transliacijas per TV3 tai ir be jokių įstatymų pataisų
dauguma varžybų buvo rodomos ne tik po 23 valandos, bet ir po vidurnakčio.
Mitas kuriamas, kad krepšinis be alaus (ir jo
reklamos) neįmanomas. Tuomet žvilgtelkime į populiariausią krepšinio
lygą NBA. Be NBA ženklo, klubo pavadinimo, jo emblemos, žaidėjo
pavardės ir numerio ant marškinėlių nerasime jokių užrašų. Taip
pat ir ant JAV rinktinės marškinėlių. Sakysite, ten kita tvarka,
tačiau kas draudžia mums siekti tokios tvarkos. Mitas kuriamas,
jog Lietuvos krepšinio pergalės be alaus neįmanomos. Kai Lietuva
dukart iš eilės 1937 m. ir 1939 m. tapo Europos krepšinio čempione,
ant marškinėlių pakako vieno užrašo LIETUVA.
Taigi gaminančių ir propaguojančių alkoholį interesas
aiškus. Ir tai visai ne krepšinis, ne žiūrovai, o pinigai ir dar
kartą pinigai. Juk Lietuva ta šalis, kurioje vyrauja nuostata,
kad pinigai viską gali. Seimas neeilinėje sesijoje greičiausiai
vėl stengsis ją patvirtinti. Kitaip sunku būtų paaiškinti absurdiškai
bejėgišką politikų reakciją į alaus propaguotojų pretenzijas bei
bandymus atsitraukti nuo jau priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo
pataisų. Šiam Seimui dar kartą gresia pademonstruoti savo nekompetenciją
bei principų stoką ir tai, kaip stipriai pinigų galia apsvaiginusi
tautos išrinktuosius. Taip pat ir atsilikimą nuo civilizuoto pasaulio
tendencijų griežtinant priemones prieš alkoholizmą ir kitas blogybes.
Belieka tik priminti seną tiesą, jog valstybė,
kuri remiasi pajamomis iš alkoholio, anksčiau ar vėliau pasmerkta
žlugti, o tauta sumokėti savo laisve.
© 2008 XXI amžius
|
