|
Kad nežudytų, o gimdytų
Atviras laiškas LR Seimo narei Aušrinei Povilionienei,
LR Seimo nariui Valdemarui Tomaševskiui ir visiems LR Seimo nariams,
vyrams ir moterims
Seime ir už jo ribų prasidėjo diskusijos apie
negimusios gyvybės apsaugą. Seimo narė A.M. Povilionienė vienos
diskusijos metu pareiškė, kad priėmus įstatymą, draudžiantį abortus,
bus pažeidžiama moterų teisė su savo kūnu elgtis kaip nori. Tačiau
kas apgins unikalaus, nepakartojamo, jau esančio asmens, kurį motina
nešioja po savo širdimi, teisę gyventi? Argi jie už valstybės
įstatymų ribų? Ar Seimo nariams duota teisė pasmerkti mirčiai silpniausius,
niekuo nenusikaltusius, dar negalinčius savęs apginti kūdikius?
Juk net didžiausiems nusikaltėliams mirties bausmė netaikoma. Kokia
logika vadovaujantis įstatymas leidžia nužudyti, sakykime, penkių
savaičių gyvybę, o penkių mėnesių jau nebe. Gimusį kūdikį į kanalizacijos
šulinį įmetusiai paauglei mes negailestingi siūlome kalėjimą iki
gyvos galvos. Kaip ir garsiajai Jonaitienei. Kyla klausimas, kokios
bausmės tuomet yra verti tie Seimo nariai, kurių priimtais įstatymais
remiantis nužudomi tūkstančiai.
Abortus įteisinantys įstatymai nesiremia nuostata,
kad vienintelė neįkainojama vertybė žmogaus gyvybė. Visi žinome,
kad Sovietų Sąjungoje žmogaus gyvybė buvo nuvertinta, visuomenėje
nuosekliai buvo diegiama mirties kultūra. Mokykliniuose biologijos
vadovėliuose buvo dvi piešinėlių serijos: vienoje iš jų piešinėliai,
vaizduojantys motinos įsčiose besivystančio kūdikio kelią iš pradžių
jis esąs panašus į buožgalvį, paskui į žuvį, paskui į driežiuką,
net uodegėlę turįs, kuri paskui kaip rudimentas nukrinta, ir embrionas
ima panašėti į žmogutį, kitoje hipotetinė gyvybės raidos schema,
išdėstyta irgi panašia seka. Buvo peršama mintis, kad prieš gimdamas
žmogus praeina visą evoliucijos kelią, ir daroma išvada, kad negimęs,
esantis kažkurioje evoliucijos fazėje žmogus dar nėra žmogus.
Šių dienų mokslo ir genetinių atradimų šviesoje toks aiškinimas
atrodo absurdišku. Jei būtų pripažinta, kad pradėtas kūdikis (o
tai ir be mokslinių įrodymų akivaizdu) kaip ir kiekvienas asmuo
turi būti gerbiamas ir saugomas, Seimo nariams nekiltų klausimo,
kaip spręsti ir kaip balsuoti priimant abortų uždraudimo įstatymą.
A.M. Povilionienė ir jos bendraminčiai remiasi
argumentu, kad tokio įstatymo priėmimas nublokš mus keletą dešimtmečių
atgal, primena Vakarų demokratinių valstybių, nepriėmusių tokio
įstatymo, pavyzdį. O iš tikrųjų toks įstatymas būtų didelis žingsnis
į ateitį, nes demografinės problemos jau dusina pačias demokratines
šalis. Tai būtų žingsnis pirmyn kopiant iš mirties kultūros į gyvybės
kultūrą. Žinoma, liberalioji visuomenė, tarp jų ir Vakarų šalių,
nesutiks šio įstatymo išskėstomis rankomis. Susirūpinusi tik savo
(stipriųjų) gerove, ji dažnai pamiršta silpnuosius: tiek pavienius
asmenis, tiek žmonių grupes, tiek ištisas šalis, o gerovės išlepintiems,
jos tendencijų užvaldytiems piliečiams įstatymas patogus, nes įteisina
galimybę pašalinti jiems kliudantį silpnąjį. Tai amoralios politikos
rezultatas. Neabejojame, kad abortus draudžiantis įstatymas anksčiau
ar vėliau bus priimtas ir kitose šalyse.
Gerbiamas Seimo nary Valdemarai Tomaševski, dėkojame
už tą iniciatyvą, kurią parodėte, parengdamas šį reikalingą įstatymą.
Sunku ginti tiesą, kai tenka susidurti su gana galingu amoralių
politikų pasipriešinimu. Tai sužeisti, nelaisvi žmonės. Jūsų oponentai
kalba apie tai, kad abortų apribojimas pažeis moters orumą. Mes
manome priešingai priėmus šį įstatymą bus apgintas moters orumas.
Norime tai pailiustruoti pavyzdžiu. Ko klausia dažnas ginekologas,
kai paaiškėja, jog moteris laukiasi kūdikio? Nutrauksite nėštumą
ar gimdysite? Taip gali klausti žmogus, kuris mano, kad dauguma
moterų potencialios žudikės. Jei gydytojas būtų iki galo nuoseklus
(jis juk žino, ką po širdimi nešioja motina), turėtų paklausti:
Žudysite ar gimdysite savo kūdikį? Gerbdamas moterį, būsimą motiną,
tokio klausimo jis niekuomet nepateiktų.
Balsu šaukiame, kodėl tiek daug žiaurumo mūsų
visuomenėje? Taigi ir iš čia.
Mieli Seimo nariai, Jūsų rankose didelė galia
priimti įstatymą, kurį parengė Valdemaras Tomaševskis. Jis lems
tautos ateitį. Nuo jo priklausys ne vieno būsimo mūsų šalies piliečio
likimas. Daug bus moterų, kurios apsispręs kitaip, kai joms niekas
nesiūlys nutraukti nėštumą. Neabejojam, kad gims daugiau vaikų.
Nuo to moterys bus tik laimingesnės... Beje, ir vyrai. Neprisidėkite
prie mirties kultūros plitimo, nedauginkite smurto. Mes Jus išrinkome
ir mes norime, kad Jūs padarytumėte viską, kad gyvenimas mūsų šalyje
vystytųsi pažangos kryptimi, būtų saugios moterys, būtų saugūs jų
vaikai. Ir tie, kurie yra, ir tie, kurie dar negimę.
Angelė Raudienė,
Telšių miesto bendruomenės Artumos šviesa pirmininkė
© 2008 XXI amžius
|
