Penktasis Dievo įsakymas – nežudyk

Šiuo metu Seime vyksta diskusijos dėl abortų uždraudimo Lietuvoje. Šio įstatymo priėmimui prieštarauja Moterų sąjunga, kuriai vadovauja A. M. Povilionienė.

Negimęs kūdikis nuo pat jo pradėjimo yra žmogus, tik jis bejėgis ir negali pasakyti, kad nori gyventi kaip ir kiekviena gyva būtybė. Pats brangiausias žmogus – motina – pakelia ranką prieš savo kūdikį, nors dar negimusį. Tėvas, giminės pratęsėjas, turintis kovoti už gyvybės išsaugojimą, dažnai lieka abejingas arba net skatina tokį sprendimą. Abortas pažemina moterį kaip asmenybę, sumenkina ją kaip motiną, netgi žlugdo. Tai prieštarauja pačiai moters prigimčiai, nes ją Dievas sukūrė saugoti gyvybę, ją puoselėti, rūpintis šeima, silpnesniais. Teko kalbėtis su moterimis, nužudžiusiomis savo kūdikius. Daugumai tai lieka skaudi žaizda visam gyvenimui.

Mano jauniausiai dukrai dabar 20 metų. Maždaug prieš 24 metus po persirgtos infekcinės geltos susirgau lėtiniu kepenų uždegimu. Po jos kepenys liko labai pažeistos: negalėjau sunkiai dirbti, turėjau prisižiūrėti maistą. Tada auginau tris mažamečius vaikus, gyvenau be patogumų mažame bute ir svetimiems žmonėms turėjau daug skolų. Buvau išsiskyrusi su vyru, tai sunkumų našta gulė tik ant vienų pečių.

Pastojau ketvirtu kūdikiu. Gydytojai labai prieštaravo gimdymui, patarė darytis abortą, nes grėsė pavojus gyvybei. Aš nesutikau, pamaniau, Dievo valia – kaip bus, taip, bet prieš kūdikį rankos nepakelsiu. Kai niekas kitas nebegali padėti, pasitiki vien Visagaliu Viešpačiu. Meldžiausi į Švč. Mergelę Mariją, prašiau Jos užtarimo ir pagalbos, užsakiau šv. Mišias už savo ir kūdikio sveikatą. Ačiū Dievui, stebuklas įvyko, viskas baigėsi laimingai – ir pati likau gyva, ir mergaitė gimė sveika.

Šiandien vaikai suaugę, savarankiški. Viena dukra kol kas gyvena su manimi, turiu dvi anūkes ir anūką. Jauniausioji dukra, kurią turėjau abortu nužudyti, kad išsaugočiau savo sveikatą, sukūrusi šeimą, turi beveik trejų metų kūdikį. Dažnai padedu jį prižiūrėti. Esu laiminga, džiaugiuosi anūkėliu, klausausi jo linksmo čiauškėjimo, seku pasakas. Negaliu net pagalvoti, kad jų nebūtų šiame gyvenime, dėkoju M. Marijai ir Dievui ir džiaugiuosi už jų išsaugojimą. O ir kepenys vis dar laikosi!

Mane tėvai auklėjo katalikiškai, mokė tikėjimo tiesų, aiškino, kad kiekviena gyva būtybė šioje žemėje sukurta Dievo rankų ir turi savo vietą.

Norėčiau jaunoms motinoms patarti – nedarykite abortų, nežudykite kūdikių. Sakoma, Dievas davė dantis – duos ir duonos. Gal dabar nužudysite tą, kuris ligoje ar senatvėje jus prižiūrės, slaugys? Gal visuomenei labai reikalingą žmogų nužudysite, kuris išrastų vaistus nuo nepagydomų ligų, gal mokslininką, išradėją, gydytoją, dvasininką?

Ne sau priklausome mes patys, ne mums ir mūsų kūdikiai priklauso. Mes visi priklausome Viešpačiui, Visatos Kūrėjui, ir neturime teisės pakelti ranką ne tik prieš savo gyvybę, bet ir prieš kitą gyvybę. Iš Viešpaties rankų išėjome, po savaiminės mirties į Jo mylinčias rankas ir turime sugrįžti.

Aš už abortų uždraudimą. Juk penktasis Dievo įsakymas sako – nežudyk.

Adelė ŠIMKIENĖ

Babrungo kaimas,

Plungės rajonas

© 2008 „XXI amžius“